Nors daugybėje sričių Lietuva vis dar siekia pasivyti Vakarų valstybes, kai kuriose srityse mes patys rodome sektiną pavyzdį ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Lietuvos vardą garsina ne tik lazeriai ir sporto pasiekimai – pasauliui pristatome ir kitus inovatyvius išradimus, technologijas. Pavyzdžių, kuomet įmonės sulaukė išskirtinio dėmesio už Lietuvos ribų, yra daugybė – šįkart dalinamės keletu iš jų.
Nors daugybėje sričių Lietuva vis dar siekia pasivyti Vakarų valstybes, kai kuriose srityse mes patys rodome sektiną pavyzdį ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Lietuvos vardą garsina ne tik lazeriai ir sporto pasiekimai – pasauliui pristatome ir kitus inovatyvius išradimus, technologijas. Pavyzdžių, kuomet įmonės sulaukė išskirtinio dėmesio už Lietuvos ribų, yra daugybė – šįkart dalinamės keletu iš jų.
Sukūrė naują 3D skenerį, kurį naudoja visos JAV futbolo lygos komandos
Pramonės įmonių robotizacija užsiimančios įmonės „Elinta“ sukurtos naujos technologijos ir produktai jau spėjo sulaukti išskirtinių įvertinimų visame pasaulyje. „Elinta“ įmonių grupėje yra 6 įmonės, kurių veikla, susijusi su elektronika ir intelektu, užkoduota ir pačiame įmonės pavadinime.
2018 m. įmonė ūgtelėjo 24 proc., o jos sukurtos technologijos pelnė svarbius apdovanojimus už Lietuvos ribų. Kaip vieną iš didžiausių įmonės pasiekimų pastaraisiais metais „Elinta“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis išskiria dukterinės įmonės „Elinvision“ sukurtą naują 3D skenerį ortopedijai.
„Naujasis skeneris atidarė mums JAV rinką. Šiandien juo naudojasi visos 32 JAV nacionalinės futbolo lygos komandos. Naujai sukurti produktai per pastaruosius metus buvo pradėti gaminti ir grupės žmonių buvo atskirtos į atskiras įmones. Dviem iš šių įmonių per praėjusius metus pavyko pritraukti investuotojų“, – teigia V. Jokužis.
Taip pat jis prideda, kad įmonės inžinierių sukurti elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams skirti elektros varikliai ir jų valdikliai, baterijų blokai ir visa elektronikos sistema buvo sėkmingai išbandyta krovininiuose, iki 7,5 tonų sunkvežimiuose.
„Elinta Charge“ © Bendrovės archyvas
„Šiandien mūsų hibridinėmis pavaromis naudojasi Oslo, Vokietijos, Nyderlandų, Danijos žymiausios transporto kompanijos. Testuojami automobiliai su mūsų sistemomis jau nuvažiavo apie milijoną kilometrų. Šiems metams mes jau turime 50 užsakytų automobilių. Tai ne tik džiugus pirmus metus veikiančio technologinio startuolio finansinis rezultatas, bet ir puikus įrodymas, kad mūsų sukurta technologija pasitiki didžiosios pasaulinio lygio transporto kompanijos“, – vertina V. Jokužis.
„Elinta“ sukurtas ir gaminamas elektromobilių įkrovimo stoteles jau galima pamatyti daugelyje Lietuvos miestų. Vis dėlto, V. Jokužis pastebi, kad šiuo metu daugiau įkrovimo stotelių įmonė parduoda užsienio šalyse nei Lietuvoje. 2018 m. įmonės „City Charge“ stotelė už dizainą gavo „Red Dot Design Award Winner“ apdovanojimą.
„Tikriausiai dviračių mėgėjams yra žinoma mūsų elektrinė pavara dviračiui „Rubbee“, kurios pagalba bet kurį dviratį gali paversti elektriniu per kelias minutes. Gal kai kurie dviračių entuziastai ir nusivylė, kad šios pavaros dar negalima nusipirkti, bet naujasis „Rubbee VX“ pasirodys prekyboje šių metų rudenį. Mūsų startuolis „Rubbee“ šiais metais pritraukė investuotoją – nauja Lenkijos kompanijos „Maxcom“ 1,5 mln. eurų investicija leidžia mums pradėti šio inovatyvaus produkto gamybą“, – teigia „Elinta“ generalinis direktorius.
V. Jokužis atskleidžia, kad dabar sukurtas „Rubbee VX“ yra jau 21 šio produkto modelis – tai reiškia, kad 20 prototipų buvo nesėkmingi ir įmonė nesiryžo jų leisti į rinką, tad šiam projektui prireikė išskirtinai daug kantrybės. Paklaustas, kokią naudą šaliai atneša jų kuriamos technologijos, pašnekovas atsako, kad tai – ne tik sumokami mokesčiai, bet ir Lietuvos vardo garsinimas pristatant inovatyvius įrenginius pasaulio rinkai.
„Manau, kad mūsų duodama nauda Lietuvai yra net tik sumokami mokesčiai, kurių mes sumokame daug daugiau nei vidutinis Lietuvos verslas. Teko paskaičiuoti, kad jeigu visas verslas, visi Lietuvos dirbantieji mokėtų tokius mokesčius kaip „Elinta“, tai Lietuvos biudžetas būtų 3 kartus didesnis – 3 kartus būtų geresni keliai, 3 kartus geresnis finansavimas sveikatos apsaugai ir švietimui, 3 kartus didesnės pensijos. Bet ne tai mūsų pagrindinė nauda duodama Lietuvai. Manau, kad pagrindinė nauda Lietuvai – Lietuvos vardo garsinimas“, – įsitikinęs V. Jokužis.
Lietuviai pasauliui žada pristatyti unikalų kraujo tyrimų jutiklį
Trijų brolių įsteigta bendrovė „Brolis Semiconductors“ šiuo metu kuria pirmąjį pasaulyje kraujo tyrimų spektrofotometrinį jutiklį su į jį įmontuotu lazeriu. Jis ypatingas ir tuo, kad tyrimui atlikti nereikėtų imti kraujo duriant į pirštą ar veną: prietaisas būtų ypač aktualus cukriniu diabetu sergantiems žmonėms bei padėtų gelbėti gyvybes. Į jo kūrimą jau investuota beveik 10 mln. eurų, o už šią inovaciją pelnytas ne vienas apdovanojimas.
Vienas įmonės įkūrėjų Augustinas Vizbaras pastebi, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir plačiau, tokio tipo startuoliai ir jaunos įmonės – su didele specifine technologine infrastruktūra – nėra dažnas atvejis.
„Šiais laikais populiariausias modelis yra „fabless“ kompanijos (neturinčios savo fabrikų – DELFI), tuo tarpu mes esame visiška to priešingybė. Nors tai yra ir žymiai sunkesnis kelias, tačiau jis suteikia pranašumą, nes nepriklausome nuo išorinių technologijų kūrėjų, o viską pasidarome patys. Tai leidžia kurti gana unikalius technologinius sprendimus – kaip, pavyzdžiui, tam tikras specifines lazerines sistemas gynybai ar lazerinę jutiklių platformą medicinai. Tam tikrose nišose esame tikrai unikalūs pasauliniu mastu“, – teigia A. Vizbaras.
„Brolis Semiconductors“ bendraįkūrėjas pastebi, kad per 7 įmonės veiklos metus sugebėta sėkmingai plėtoti verslą ne tik Lietuvoje, bet ir įsteigti padalinius Jungtinėje Karalystėje bei Belgijoje. Šiandien įmonėje dirba beveik 40 žmonių.
„Be tiesioginės ekonominės naudos – naujų darbo vietų, sumokėtų mokesčių, tikiu, kad dar yra ir tas veiksnys, kad mūsų istorija gali motyvuoti kitus žmones ir turėtų parodyti, kad viską įmanoma pasiekti žinių ir darbo pastangų dėka. Galbūt tokiu būdu šiek tiek prisidedame prie savivertės didinimo ir ateityje daugiau žmonių pamėgins savo žinias įdarbinti Lietuvoje ir iš čia konkuruos pasaulinėje rinkoje“, – mano A. Vizbaras.
Lietuvos užstato sistema užsienio šalims tapo sektinu pavyzdžiu
Nors ilgą laiką vienkartinių pakuočių užstato sistemos atžvilgiu Lietuva buvo atsiliekanti valstybė, per paskutinius porą metų šioje srityje ji tapo viena iš lyderių pasaulyje, kai pirmaisiais veikimo metais pavyko surinkti rekordinį kiekį vienkartinių gėrimų pakuočių.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas prisipažįsta, kad diegiant užstato sistemą jis nesitikėjo tokio aktyvaus visuomenės įsitraukimo nuo pat pirmųjų metų. Jis skaičiuoja, kad per pirmus metus Lietuvoje grąžinta 74 proc., per antrus ir trečius – po 92 proc. visų į rinką išleistų vienkartinių gėrimų pakuočių. Palyginimui, iki sistemos starto plastikinių pakuočių surinkimas vos viršijo 30 proc.
Dabar surenkama šimtai milijonų taros vienetų kasmet – jau dabar grąžinta 1,8 mlrd. pakuočių. Didžioji jų dalis – plastikiniai buteliai PET, kurie dar neseniai itin teršė mūsų aplinką, miškus ir paežeres.
„Lietuvoje užstato sistema atsirado 2016 m. Iki tol Europoje paskutinė tokią sistemą kūrė Kroatija 2006 m. Taigi, šviežios patirties nebuvo ir daug ką reikėjo spręsti patiems. Tai, matyt, prisidėjo prie to, kad suradome veiksmingesnių sprendimų. Kol kas nei vienai šaliai nėra pavykę vos antrais sistemos veikimo metais surinkti daugiau nei 90 proc. išleistų pakuočių. Lietuvos atvejis parodė, kad tai įmanoma. Jau dabar pagal šį rodiklį lenkiame tokias sistemos senbuves kaip Švedija, Islandija, Danija, Norvegija“, – vardija G. Varnas.
USAD vadovas pabrėžia, kad jau dabar maždaug kas minutę pasaulyje įsigyjama 1 mln. PET butelių. Tai daugiau nei 500 milijardų butelių kasmet. Ir didžioji jų dalis atsiduria sąvartynuose, vandenynuose ir kitur. Jau dabar vandenynuose susidariusio plastiko salos savo plotu viršija ne tik Lietuvos, bet ir kur kas didesnių valstybių teritorijas. Skaičiuojama, kad iki amžiaus vidurio – jei nebus pokyčių – vandenynuose atsidūręs plastikas svers daugiau nei visos čia gyvenančios žuvys.
„Vienas iš plastiko taršos šaltinių – PET buteliai. Tačiau didžioji problema čia yra ne žaliava, iš kurios jie pagaminti, o tai, kad jie nesurenkami. Plastiką galima ir reikia surinkti, perdirbti ir iš jo vėl gaminti naujus gaminius. Tai reiškia, kad plastiko atliekos iš tikrųjų yra ne atliekos, o žaliavos, kad galima smarkiai mažinti energijos sąnaudas plastiko gamybai, pirminių žaliavų poreikį ir t. t. Tai yra galimybė tiek mūsų aplinkai, tiek verslams“, – įsitikinęs G. Varnas.
Jis prideda, kad sužinoti, kaip efektyviai surinkti gėrimų pakuotes, Į Lietuvą atvyksta delegacijos iš užsienio valstybių – ne tik Europos, bet ir Australijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Indijos.
Akivaizdžiausia veiklos nauda G. Varnas įvardija švarią aplinką. Be to, pakuotės ne tik surenkamos, bet ir perduodamos perdirbimui, o tai reiškia mažinamą žmogaus poveikį klimato kaitai, energijos sąnaudas, aplinkos užterštumą.
„Noriu pažymėti, kad tai nėra mūsų vienų nuopelnas. Užstato sistema – tai bendradarbiavimo mechanizmas tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir pirkėjų. Be Lietuvos gyventojų įsitraukimo, be gamintojų ir pardavėjų sąmoningumo šis mechanizmas veiktų „tuščiomis apsukomis“. Taigi ši sėkmė – bendras mūsų visų nuopelnas. Ir dėl to jis tik didesnis“, – teigia G. Varnas.
