Elektroninės durų spynos, elektroniniai žybsintys vaikiški batukai, širdį tinkamu dažniu verčiantys susitraukinėti stimuliatoriai, automatiniai kačių ir šunų dubenėliai-šėryklos, šviečiančios apykaklės, automatiniai šiltadaržiai virtuvėje ir netgi į knarkimą reaguojanti ir jį koreguojanti elektroninė lova. Tai, kas kadaise buvo paprasti daiktai, tampa kasdien vartojama elektronika. Galiausiai ji laimi augančių atliekų kiekio lenktynėse: šių atliekų kiekis auga sparčiausiai.
Elektroninės durų spynos, elektroniniai žybsintys vaikiški batukai, širdį tinkamu dažniu verčiantys susitraukinėti stimuliatoriai, automatiniai kačių ir šunų dubenėliai-šėryklos, šviečiančios apykaklės, automatiniai šiltadaržiai virtuvėje ir netgi į knarkimą reaguojanti ir jį koreguojanti elektroninė lova. Tai, kas kadaise buvo paprasti daiktai, tampa kasdien vartojama elektronika. Galiausiai ji laimi augančių atliekų kiekio lenktynėse: šių atliekų kiekis auga sparčiausiai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė įvardijo, ko reikėtų, kad gautume naudos, bet nepatirtume žalos.
Per metus – 4,5 tūkst. Eifelio bokštų svorį atitinkančių atliekų
„Per metus, 2016 metų duomenimis, pasaulyje susidaro 44,7 mln. megatonų elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮA). Vienam pasaulio gyventojui tai yra 6,1 kilogramo, o 2021 metais, kaip prognozuojama, vienam gyventojui teks 6,8 kilogramo. Bendras pasaulio EEĮA dydis atitinka 4 500 Eifelio bokštų. Technologijų progresas siūlo mums vis išmanesnius, draugiškesnius ir taupesnius prietaisus, todėl būtų klaida kviesti atsisakyti inovacijų. Todėl šie įspūdingi rodikliai pirmiausia turėtų kviesti mus būti atsakingais, rūšiuojant ir tvarkant elektronikos atliekas“, – aiškina EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė.
Pasak jos, remiantis Europos Komisijos ataskaitos duomenimis iki 2023 metų, palygint su 1980-aisiais, elektros ir elektronikos įrangos tiekimas Lietuvos rinkai išaugs 5 kartus, o tai lems ir didesnes šios įrangos atliekas. „Teisiškai už šių atliekų tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai, tačiau be didesnės vartotojų atsakomybės gali būti labai sunku judėti pažangos kryptimi“, – pastebi I. Baltrūnaitė.
Paprasti daiktai virto elektroniniais
Pasak elektronikos taisymo meistrų, praktiškai visi prietaisai, kuriuos iš inercijos vadiname elektriniais, yra elektroniniai.
„Jeigu elektros grandinėje yra koks nors transformatorius, tai – jau elektronikos prietaisas. Šiai grupei priskiriami ir taisyti atnešami lygintuvai, arbatinukai, plaukų džiovintuvai, dantų šepetukai ar elektriniai šildytuvai“, – aiškina smulkios elektronikos įrangos taisymo paslaugas siūlančios UAB „Technikai“ direktorius Ramūnas Viškelis.
Pasak R. Viškelio, pagrindinių prietaisų, kurie nešami taisyti, kategorijos nesikeičia: virduliai, plaukų džiovintuvai, dulkių siurbliai, kompiuteriai, telefonai. Tačiau šie prietaisai nuolat modernėja. „Vis dažniau žmonės atneša plaukų džiovintuvus su jonizatoriais. Anksčiau, žinoma, nebūdavo robotų, kuriuos pastaruoju metu irgi vis dažniau taisome – pradedant nuo dulkių siurbliu-robotų ir baigiant robotais-žaislais, pavyzdžiui šuniukais-robotais. Esame pajėgūs juos sutaisyti, nes elektronikos prietaisus sieja bendri elektros grandinės principai“, – pasakoja taisyklos vadovas.
Anot R. Viškelio, šiandien iš esmės visi bent mažiausią šviečiančią lemputę turintys daiktai turėtų mums siųsti žinutę, jog jie yra elektroniniai, ar tai būtų vaikiški batukai, ar šviečianti šuns apykaklė. Elektroniniai yra ir beveik visi prožektoriai ar žibintuvėliai – vadinamųjų „elektrinių“ nebeliko.
Ir vertingos, ir pavojingos
Pasak I. Baltrūnaitės, šiandien turbūt niekas nesutiktų atsisakyti elektronikos: ji palengvina mūsų gyvenimą, taupo laiką, prisideda prie gerovės, ji linksmina mus ir mūsų vaikus. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad elektronikos įranga, baterijos ir akumuliatoriai yra sudėtingi gaminiai, kuriuos sudaro iki tūkstančio skirtingų medžiagų.
EPA atstovės teigimu, vienam prietaisui pagaminti gali būti panaudota iki 60 skirtingų cheminių elementų. Didžiąją šios įrangos svorio dalį sudaro geležis ir plienas (apie 48 proc.) bei plastikai (apie 21 proc.) bei spalvotieji metalai, įskaitant brangiuosius metalus (apie 13 proc.). Visa tai yra ir vertingos iškastinės žaliavos, kurių kiekis Žemės gelmėse atskirais atvejais yra labai ribotas. Jei šios atliekos patenka į įgaliotų tvarkytojų rankas, jos paverčiamos metalų ir plastiko granulėmis bei stiklo gabaliukais, ir visa tai gali būti panaudota naujų daiktų gamybai – tai yra būdas tvarumui puoselėti.
„Žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojų keliančių medžiagos tesudaro 2,7 proc. nuo bendro elektronikos įrangos svorio. Vis dėlto tai itin toksiška atliekų dalis, kurios poveikio rezultatas gali būti ilgalaikiai negalavimai, ligos, genetiniai pažeidimai, kurių pasekmės nenuspėjamos. Be to, netausodami savo Žemės išteklių, prisidėsime prie klimato kaitos“, – aiškina EPA atstovė.
Anot jos, augant kasdien vartojamos elektronikos kiekiams, turėtume žinoti, kaip saugiai atsisveikinti su šia įranga, jeigu ji įranga nebepataisoma ar jos taisyti neapsimoka. Panaudotas baterijas ar akumuliatorius galima palikti specialiuose konteineriuose prekybos vietose, bibliotekose ir kitur, o stambiagabaritę pilnos komplektacijos elektroniką EPA iš namų išveš nemokamai, tereikia užsiregistruoti iškvietimą telefonu arba užpildyti formą internete.
