„Per pastaruosius 2 metus buvo sukurta 95 proc. visų duomenų. Baltijos šalių rinka tikrai augs, tačiau su protų nutekėjimo problema pirmiausia turėtumėte kovoti tobulindami švietimo sistemą“, – LRT.lt teigė „Dell EMC“ viceprezidentė ir generalinė direktorė Šiaurės ir Rytų Europos regionui Sophie Ronnertz.
„Per pastaruosius 2 metus buvo sukurta 95 proc. visų duomenų. Baltijos šalių rinka tikrai augs, tačiau su protų nutekėjimo problema pirmiausia turėtumėte kovoti tobulindami švietimo sistemą“, – LRT.lt teigė „Dell EMC“ viceprezidentė ir generalinė direktorė Šiaurės ir Rytų Europos regionui Sophie Ronnertz.
Vadovė LRT.lt papasakojo apie moterų padėtį technologijų kompanijose, estų pamokas kitoms šalims ir kodėl mano, jog kompiuterių nepakeis telefonai. Be to, ji atskleidė, kad mažos rinkos turi privalumų ir gali tapti puikia naujų produktų bandymo aikštele.
– Technologijos keičia pasaulį. Dirbtinis intelektas, 5G, daiktų internetas. Kokia jūsų ateities vizija? Ar galima atspėti, kaip toliau bus tobulinamos technologijos?
– Manau, kad rinkoje vyksta skaitmeninė transformacija. Mūsų kompanija, mūsų prekės ženklai yra to dalis. Kai kalbame apie tą tansformaciją, daugiausia dėmesio skiriame darbo rinkos pokyčiams, technologijų pokyčiams ir saugumui. Mūsų strateginis tikslas būti svarbia tos transformacijos, pokyčio dalimi. Kiekvienais metais inovacijoms skiriame 4,5 milijardo dolerių.
Dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, virtuali realybė – visam tam mes ruošiamės kasdien. Esame to dalis jau ir dabar. Per pastaruosius 48 mėnesius buvo sukurta net 95 proc. visų pasaulio duomenų. Būtent duomenų kiekio sprogimas tą transformaciją labai skatina.
Be to, mes nuolatos siekiame kurti technologijas, kurios skatina visos žmonijos progresą. Mūsų klientų istorijos rodo, kad mūsų sukurtos technologijos šiek tiek prisideda prie įvairių sričių pažangos. Pavyzdžiui, švietimo sektoriaus, sveikatos apsaugos.
– Visus šiuos pokyčius matote kaip revoliuciją ar evoliuciją?
– Manau, kad tai revoliucija. Apklausos rodo, kad tik 4–5 procentai vadovų mato save kaip skaitmeninio amžiaus lyderius. Tiesa, iš lėto daugėja kompanijų, kurios sėkmingai adaptuojasi ir prisitaiko prie skaitmeninių technologijų. Visgi jų skaičius dar nėra didelis, todėl šie skaičiai rodo, kad tikroji revoliucija, tikrasis pokytis mūsų dar laukia. Norėdami prisitaikyti prie jos dar turime padaryti labai daug.
– Kokias pagrindines grėsmes matote?
– Mūsų kompanija daugiausia dėmesio skirs saugumui. Vartotojų asmeninių duomenų apsauga turi būti plėtojama ir tobulinama. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra puiki pradžia. Vis dar laukiame, kokių realių pokyčių jis atneš tiek klientams, tiek mums.
– Jūs palaikote tokį reglamentą?
– Taip. Manau, kad taip galime apsaugoti mūsų klientus ir mus pačius. Dažnai sakome, kad duomenys yra naujoji nafta. Turime šį išteklį saugoti.
Be to, turime pasiruošti tiems atvejams, kai prarasime duomenis. Turi būti sukurti duomenų atkūrimo mechanizmai. Dar daugiau, vis geriau išmokstame suvaldyti rizikas kibernetinių atakų metu.
– Yra sakančių, kad kompiuterius jau pakeitė telefonai. Į telefonus montuojami galingi procesoriai. Kaip įmanoma ir ar reikia su jais konkuruoti kompiuterių gamintojams?
– Vis dar manome, kad asmeniniai kompiuteriai ir toliau egzistuos, bus populiarūs ir reikalingi. Išnykimas kompiuteriams jau prognozuojamas 10 metų. Tuo netikiu.
– Kodėl?
– Nes kompiuteris turi privalumų. Pavyzdžiui, kompiuteris gali geriau atitikti vartotojo profilį, lūkesčius. Vienoks kompiuteris reikalingas kasdieninėms užduotims atlikti, kitoks turi būti, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigose. Viso to nepakeis joks telefonas.
Visgi turime suprasti, kad rinkoje vyksta konsolidacija, tačiau matome augimo galimybių. Amenininis kompiuteris vis dar gali būti to technologinio proveržio dalimi.
– Kokie kompanijos planai Baltijos šalių regione?
– Šiame regione matome dideles augimo galimybes.
Pirma, Baltijos regiono šalys vis dar yra ankstyvoje technologijų įsisavinimo fazėje. Didieji duomenys, dirbtinis intelektas, duomenų analitika suteiks galimybių naujoms inovacijoms. Mažesnės rinkos kartais netgi naudingos išbandant naujus produktus prieš paleidžiant juos pasauliniu mastu.
Antra, matome Estijos e-valdžios sprendimų pavyzdį. Jis parodo, kad tam tikros nedidelių rinkų inovacijos gali tapti pavyzdžiu visam pasauliui. Laiko ir finansinių išteklių šiam regionui skiriame labai daug ir ateityje tai darysime. Tai rodo ir mūsų personalo politika. Su Baltijos šalių rinka dirbs 16 specialistų. Matome daug galimybių augti IT paslaugų sektoriuje.
– Ar Baltijos šalyse sunku rasti gerų IT specialistų?
– Taip. Kiek suprantu, dalis talentų iš jūsų šalių emigruoja kitur, jūs kenčiate nuo protų nutekėjimo. Be to, klausimų kelia ir švietimo sistema. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad parengiate pakankamai kvalifikuotų specialistų, tačiau jų trūksta.
Mūsų kompanija nori būti patraukliu darbdaviu. Apklausos rodo, kad trys ketvirtadaliai po 2000 m. gimusių jaunuolių nori siekti karjeros su technologijomis susijusioje srityje. Visgi šiandien darbuotojų pasiūla nėra didelė.
– Kaip moteris sudominti programavimu, technologinių žinių reikalaujančiais darbais?
– Mes skatiname, kad tokiais darbais susidomėtų kuo įvairesni žmonės. Moterys, vyrenio amžiaus žmonės. Tas universalumas, lygių galimybių sukūrimas visiems yra labai svarbus. Tikiu, kad tarp moterų yra tikrų IT talentų, bet jos darbo rinkos dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasiekia. Baltijos šalyse yra daug moterų, kurios turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau karjeros kelyje jos dingsta. Tai turime pakeisti.
Pavyzdžiui, mūsų kompanijos vadybininkai dalyvauja mokymuose, kurių metu siekiama pašalinti šališkumą, kuris įsišaknijęs pasąmonėje. Aukščiausio lygio vadovams svarbu atlikti savianalizę.
Be to, jaunesnėms darbuotojoms organizuojame užsiėmimus, kurių metu jos turi įveikti savo baimes. Moterims dažnai trūksta pasitikėjimo, pažinčių tinklo, drąsos priimti rizikingus sprendimus.
Taip pat skatiname moteris imtis entreprenerystės, drąsiai siūlyti savo verslo idėjas. Kasmet moterys kviečiamos į pasaulinę konferenciją, kurioje gerina bendravimo, ryšių užmezgimo įgūdžius. Manau, kad ir man, ir kitoms moterims itin naudinga matyti kitus pavyzdžius, susipažinti su sėkmės istorijomis, kurios gali įkvėpti. Kartais tiesiog matau talentingas moteris, kurios per dažnai dvejoja, klausinėja, svarsto. Tokia mentorystė gali jas padrąsinti. Kartais užtenka joms tiesiog pasakyti – nebijok, aš ir buvau tavo vietoje, suprantu, ką tau tenka iškęsti.
– Kokias emocijas klientui, pirkėjui turėtų sukelti „Dell“?
– Įdomus klausimas, kurį man užduoda pirmą kartą. Emocija turi būti stipri. Žinoma, mums svarbiausia laimingas klientas. Norime kurti technologijas, kurios darytų pasaulį geresnį. Mums svarbi empatija. Pasaulio tvarus augimas. Mes siekiame padėti išspręsti sudėtingas problemas. Norime, kad mus sietų su ramybe ir užtikrintumu (saugumo prasme).
Kai matome, kad mūsų technologijos padeda greičiau diagnozuoti vėžį ar kitas ligas, jaučiame džiaugsmą. Kai mūsų duomenų analizės įrankiai padidina derlių, pagerina augalų augimą, sumažina pesticidų kiekį, padeda nuspėti orą, jaučiamės laimingi.
– Daug keliaujate, vadovaujate komandoms, turite šeimą. Kaip pasiseka viską spėti? Ar reikėjo kažką paaukoti?
– Manau, kad svarbiausia surasti laisvalaikio ir darbo pusiausvyrą. Nemanau, kad yra kažkoks receptas ar sėkmės formulė, nes tai labai individualu. Kai augo mano vaikai, aš pati priėmiau sprendimą daugiau laiko praleisti namie. Tokie ir panašūs sprendimai turi būti sąmoningi, savalaikiai, jų negali diktuoti kitos aplinkybės.
Tekdavo imti nemokamų atostogų, kad galėčiau daugiau laiko skirti vaikams. Stengiuosi laiką su vaikais praleisti kokybiškai, kad kartu patirtumėme kuo daugiau. Sakyčiau, kad svarbiausia, jog žmogus pagalvotų apie save, ko jam reikia tuo konkrečiu laiku, ir priimtų sprendimą, o ne kaltintų kitus ar susidariusias aplinkybes. Šiuo metu aš didžiuojuosi savo priimtais sprendimais. Visgi kiekvienas tą pusiausvyrą turi atrasti individualiai.
Siūlau neteisti kitų, nes, pavyzdžiui, jei mano vaikai būtų susirgę ar jiems reikėtų pagalbos, būčiau pasielgusi visai kitaip. Galime teisti tik save.
– Kas sunkiausia moteriai technologijų kompanijose?
– Man sunkiausia buvo tai, kad didelę dalį laiko darbe jaučiausi vieniša. Tokiose įmonėse nėra daug moterų, nėra su kuo pasikalbėti. Tai didelis iššūkis. Tiesiog kažkuria prasme nesijauti bendruomenės dalimi, neįsilieji į tą vyrišką darbo kultūrą ir tai yra natūralu. Tai jau keičiasi. Mano dukros jau dirbs kitokiame pasaulyje.
– Esate tuo tikra?
– Taip. Pradedama suprasti, kad tas darbuotojų įvairumas, skirtingumas (rasės, lyties, religijos) duoda naudos. Tiesa, kad tai pasikeistų, reikės daugiau laiko, nei mes šiandien manome. Tai evoliucija, tikrai ne revoliucija. Gali reikti drastiškų sprendimų, kad tą procesą paspartintume, bet teigiami pokyčiai jau vyksta. Galbūt esu per daug optimistiška, o jais džiaugsis tik mano anūkai, bet tuo tikrai tikiu.
– Ko paklaustumėte kandidato ar kandidatės darbo pokalbio metu? Kas jums svarbiausia renkantis komandą?
– Klausčiau, kokias galimybes jie mato darbe. Tai pasako daug apie asmenybę. Ar jie moka analitiškai įvertinti save? Ar jie domėjosi rinka, būsimu darbu? Tai platus ir atviras klausimas, kuris gali padėti daugiau sužinoti, ar kandidatas kūrybingas, ar tiksliukas ir t. t. Galbūt jis ar ji pasakys, kad viskas jau padaryta, inovacijoms, augti galimybių nėra... Tada pokalbis būtų trumpas.
