Branduolinė energetika gali pasiūlyti nebrangią elektros energiją bei sukurti mažai išmetamųjų teršalų, tačiau yra vienas rimtas trūkumas – radioaktyvios atliekos. Jos lieka mirtinai pavojingos tūkstančius metų. Fizikos mokslų profesorius, Nobelio premijos laureatas Gerard’as Mourou siūlo puikų būdą, kaip susitvarkyti su branduolinių atliekų problema.
Branduolinė energetika gali pasiūlyti nebrangią elektros energiją bei sukurti mažai išmetamųjų teršalų, tačiau yra vienas rimtas trūkumas – radioaktyvios atliekos. Jos lieka mirtinai pavojingos tūkstančius metų. Tačiau fizikos mokslų profesorius, Nobelio premijos laureatas bei šiek tiek primenantis mokslininką iš gerai žinomo filmo „Atgal į ateitį“, Gerard’as Mourou siūlo puikų būdą, kaip susitvarkyti su branduolinių atliekų problema.
Profesorius Gerard’as Mourou © www.flickr.com
Gerard’as Mourou „Bloomberg“ teigia, kad „didelio intensyvumo lazeriai vieną dieną gali branduolines atliekas padaryti nekenksmingomis vos per keletą minučių“.
Jei ši Nobelio premijos laureato ir kitų mokslininkų koncepcija taptų realybe – branduolinės energetikos sektorius atgimtų tiesiog akyse.
Puikiai žinome apie branduolinę katastrofą Černobylyje ir nelaimę Fukušimoje. Pastarieji įvykiai Japonijoje stipriai smogė branduolinės energetikos sektoriui ir visuomenėje itin stipriai sustiprėjo pasipriešinimas šiai energetikos šakai.
Ši priešiškumo banga branduolinei energetikai nusirito per visą pasaulį ir nuolatos girdime apie tai, kaip viena bei kita šalis atsisako branduolinės energetikos ir uždaro jau esamas jėgaines. Ir pagrindinė to priežastis – branduolinės atliekos.
Tad atrastas būdas, kaip su jomis saugiai ir greitai susitvarkyti – atvertų visiškai naujas branduolinės energetikos perspektyvas.
Visgi, Gerard’as Mourou pripažįsta, kad jo ir komandos darbas dar tik prasideda ir galingų lazerių panaudojimas radioaktyvių atliekų skaidymui į mažiau kenksmingas medžiagas atominiame lygyje pramoniniu lygiu galėtų prasidėti po keleto dešimtmečių.
„Branduolinė energija galbūt yra geriausias mūsų ateities pasirinkimas, bet mes vis dar paliekame per daug pavojingų atliekų“, – teigė Gerard’as Mourou. „[Mūsų] idėja yra paversti branduolines atliekas į naujas atomų formas, kurios neturėtų radioaktyvumo problemos.“
Tai prie ko dirba Gerard’as Mourou?
Procesas, prie kurio profesorius su kitais mokslininkais dirba, vadinamas transmutacija, kuri apima atomo branduolio sudėties keitimą bombarduojant jį lazeriu.
„Tai tarsi karatė – jūs duodate labai stiprų smūgį per labai, labai trumpą laiko tarpą“, - sakė Mourou, atsiimdamas Nobelio premijos apdovanojimą.
Transmutacijos tyrimai vyksta jau tris dešimtmečius ir prie jų prisideda ne tik Jungtinė Karalystė, bet ir Vokietija, Belgija, Japonija ir JAV.
„Moksliniai tyrimai vis dar lieka laboratoriniame lygmenyje ir kol kas pritaikyti transmutacijos procesą pramoniniame lygyje dar yra sudėtinga ir brangu“, - teigė Emmanuel’is Touron’as.
Matyt dėl šios priežasties daugelyje šalių ieškoma kitų būdų, kaip jau šiandien spręsti radioaktyvių branduolinių atliekų problemą ir dažniausiai jos yra laidojamos specialiai įrengtose saugojimo aikštelėse.
Tačiau Bernard’as Laponche’as, fizikas, prisidėjęs prie „Greenpeace“ šiais metais pasirodžiusios ataskaitos dėl branduolinių atliekų laidojimo, teigia, jog toks požiūris yra „trumparegiškas. Net jei tai [Mourou ir kitų mokslininkų tyrimai] reiškia, kad reikės laukti metus, dešimtis metų, turėtume vis tiek palaukti. Mes turime suteikti mokslui galimybę.“
