Nuo suklastotų „iPhone“ iki originalių prekių ženklų: kaip pradėjome pasitikėti technologijomis iš Kinijos

Ekskursija po Kinijos prekių istoriją ir kompanijos, kurios puikiai užsirekomendavo rinkoje.

Devyniasdešimtieji ir užrašas „pagaminta Kinijoje“

Ryškus devyniasdešimtųjų bruožas – kiniški turgūs, pripildyti įvairiausių dalykų: žemos kokybės plastikinių žaislų, vienkartinės elektronikos ir pseudo ženklo drabužių. Šių daiktų dėka susiformavo mitas: jei gaminys pagamintas Kinijoje, jis netrukus sulūš ar suges.

Technika buvo visiškai kitokia – niekas nesuteikdavo jokių kokybės garantijų. Ypatingas Kinijos rinkos bruožas buvo didelis kiekis „Shanzhai“ prekių – drabužiai buvo pavadinti „Naik“, „Adidos“ ir „Lokasta“ etiketėmis, laikrodžiai – „Herwes“, telefonai – „BlockBerry“ ir „Nokla“ pavadinimais.

Nepaisant originalių Kinijos prekių ženklų vystymosi, „Shanzhai“ atkakliai nepaliko rinkos – net ir 2010 m. pradžioje galėjote rasti „HiPhone“ su televizoriaus antena. Nors tai, kad buvo keistasis logotipas, ne visada reiškė, kad produktas prastos kokybės, tačiau tokia technika nekėlė pasitikėjimo.

Perėjimas prie savarankiškos rinkos ir konkurencingų išmaniųjų telefonų gamybos prasidėjo maždaug prieš 10 metų – 2007–2008 m. Kinijos bendrovės visuomet sugebėjo gaminti buitinius prietaisus, televizorius ir profesionalią įrangą.

2000 – ieji ir išmaniųjų telefonų bumas

Daugelis prekių ženklų, turinčių ilgametę istoriją, aukštos kokybės produktus gamindavo jau tada, kai mes apie juos nieko nežinojome: pvz., TCL 2005 m. užėmė pirmą vietą spalvotų televizorių pardavimuose, o „Huawei“ jau seniai gamino profesionalią įrangą (pavyzdžiui, maršrutizatorius ir tinklo jungiklius).

Dabar daugelį šių prekių ženklų produktų lengva įsigyti nelaukiant pristatymo iš Kinijos.

Išmaniųjų telefonų bumas prasidėjo 2007 m., kai „Google“ paskelbė „Android“ operacinės sistemos išleidimą ir išleido pirmąjį kūrėjų paketą. Taigi, Kinijos gamintojai turėjo galimybę naudoti paruoštą programinę įrangą, bei ją pritaikyti.Pavyzdžiui, „Xiaomi“ savo veiklą pradėjo ne gamindama išmaniuosius telefonus, bet kaip „MIUI“ kūrėja, kurio naujos versijos vis dar diegiamos kompanijos įrenginiuose.

2000–ųjų pabaiga ir 2010–ųjų pradžia

„Xiaomi“, „Lenovo“, „Huawei“, „OnePlus“, „Meizu“ ir „ZTE“ prekės ženklai patenka į prekybos areną. Jiems tenka užkariauti tiek vietinę, tiek pasaulinę rinką.

2019–ieji ir „AliExpress“

Dabar Kinijos prekės ženklai yra tvirtai įsitvirtinę išmaniųjų telefonų rinkoje ir yra orientuoti visame pasaulyje: kompanijos gamina įrenginius su programine įranga, surenka juos iš ekologiškų medžiagų ir sąžiningai nurodo specifikacijas.Internete galite rasti beveik bet kurio išmanaus telefono apžvalgą, pamatyti sintetinių testų rezultatus ir perskaityti įrenginių savininkų atsiliepimus.

Vienintelis dalykas, kuris daugeliui kiniškuose įrenginiuose gali nepatikti, yra – apvalkalas. Pavyzdžiui, „Xiaomi“ „out–of–the–box“ MIUI yra perkrautas reklama, o „Oppo“ „ColorOS“ pradžioje įtraukė klaidas standartinių programų pavadinimuose.Bet tai nėra grėsminga: reklama pašalinama, daugelis apvalkalų yra atšaukiami, o kompanijos siūlo ir įrenginius su švariais „Android“.

Visa Kinijos technologijos įvairovė tapo prieinama, kuriantis „AliExpress“ rinkai. Prieš kelerius metus „AliExpress“ galėjo atrodyti pernelyg sudėtingai, bet dabar internetas yra pilnas instrukcijų, o įdomių prekių paieška tapo daugelio žmonių hobiu. Čia jie užsako neįprastas dovanas, buitines smulkmenas, drabužius, aksesuarus ir rimtesnę įrangą – išmaniuosius telefonus, robotų dulkių siurblius.

8 dideli Kinijos prekės ženklai, kuriais galite pasitikėti

„Xiaomi“

Kinijos milžinas, kuris laimėjo išmaniųjų telefonų gamintojo reputaciją. Gamintojo filosofija yra ta, kad šiuolaikiniai prietaisai ir išmanieji telefonai neturėtų būti labai brangūs.

Pirmasis bendrovės išmanusis telefonas „Mi 1“ išleistas 2011 m. Praėjus trejiems metams, „Xiaomi“ savo populiarumu pasiekia „Samsung“ ir „Apple“.

„Huawei“

„Huawei“ buvo įkurta 1987 m. Iki 2003 m. įmonė užsiėmė profesionalios įrangos gamyba, o 2004 m. pristatė savo pirmąjį mobilųjį telefoną „Huawei C300“. Po penkerių metų buvo išleistas pirmasis prekės ženklo „Huawei U8220“ išmanusis telefonas, o 2011 m. – pirmoji „MediaPad“ serijos planšetė.

2014 m. „Huawei“ atidarė „Honor“ dukterinę įmonę, kuri žinoma savo išmaniaisiais telefonais. 2018 m. birželio mėn. pagal pardavimus aplenkė „Samsung“ ir „Apple“.

„Lenovo“

Dar vienas Kinijos rinkos senbūvis yra „Lenovo Group Limited“. Įmonė buvo įkurta 1984 metais kaip televizorių ir elektroninių laikrodžių importuotoja, be to ji užsiiminėjo IBM kompiuterių pritaikymu darbui su hieroglifais.

2000–ųjų pradžioje Kinija patenka į PPO ir „Lenovo“ pradeda eksportuoti produktus į Vakarus – šio prekės ženklo kompiuteriai vis dar sėkmingai parduodami visame pasaulyje, o 2012 m. prekės ženklas netgi laimėjo pirmąją vietą pagal „Hewlett–Packard“ pagamintų nešiojamųjų kompiuterių skaičių.

„DJI“

„DJI“ yra video stabilizavimo įrangos gamintojas. Įmonės istorija prasidėjo 2006 m., kuomet steigėjai buvo dar tik studentai.

Pirmieji modeliai, išleisti ribotu tiražu kainavo apie 10 tūkst. dolerių, tačiau artėjant 2013 m. įmonei pavyko sukurti daugiau biudžetinės ir masinės produkcijos: rinkoje pasirodė dronai, kainuojantys mažiau nei 800 JAV dolerių. Tuomet kompanija susidomėjo ne tik profesionalai, bet ir paprastieji vartotojai, norintys fotografuoti iš paukščio skrydžio.

„DJI“ yra pagrindinis bepiločių skraidančių įrenginių atstovas, ką patvirtina daugybė reitingų. Pavyzdžiui, „TechRadar“, rinkdama geriausius 2019 m. dronus, iš dešimties pozicijų septynias skyrė skirtingiems įmonės modeliams.

„Skyworth“

Tai viena didžiausių Kinijos televizorių gamintojų. Įmonė įkurta 1988 metais. Dabar ji konkuruoja su „Samsung“, „Sony“ ir „LG“.

„TCL“

Įmonė buvo įkurta 1981 m. ir pradžioje užsiimdavo garso kasečių gamyba. 1992 m. ji išleido pirmąjį spalvotą televizorių, o 2005 m. tapo pasauliniu lyderiu juos parduodant. 2018 m. „TCL“ pateko į geriausių darbdavių sąrašą, Brazilijos futbolininkas Neymaras tapo bendrovės veidu.

Šiandien „TCL“ gamina televizorius, šaldytuvus, oro kondicionierius, skalbimo mašinas, smulkią buitinę techniką ir išmaniuosius telefonus.

„Hisense“

„Hisense“ yra didžiulė bendrovė, valdanti kitų įmonių, pavyzdžiui, Slovėnijos „Gorenje“ ir Japonijos „Toshiba“, kontrolinius akcijų paketus. Ji buvo įkurta 1969 m.

Bendrovė gamina optinius įrenginius ir jutiklius, kuriuos montuoja pažangiuose miestuose ir viešajame transporte. Kita kryptis – skalbimo mašinų, šaldytuvų, oro kondicionierių, televizorių ir išmaniųjų telefonų gamyba.

„Midea“

Dar viena ilgametė Kinijos buitinės technikos įmonė „Midea“, įkurta 1968 m. Visus 50 metų skalbimo mašinų, dulkių siurblių, mikrobangų krosnelių, oro kondicionierių ir kitų įrenginių gamyboje įmonė rėmėsi naujovėmis.

Įmonė specializuojasi ne tik vartotojų technologijų srityje: „Midea“ jūros klimato sistemos buvo įrengtos 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sporto renginiuose.