Įsivaizduokite, kad jūsų dešimtmetis sūnus gimtadienio proga paprašo, kad namuose įrengtumėte laboratoriją. Kai jam sukanka penkiolika, jis greitai sprendžia trigonometrinius uždavinius, taiko integralinį skaičiavimą, o 17 metų pradeda studijuoti fiziką prestižiniame universitete. Būtent toks buvo Richardas Feynmanas.
Mokslininką studentai vadino tikra roko žvaigžde / „Wikimedia Commons“ nuotr.
Seifų siaubas
Dar studentą Feynmaną JAV vyriausybė pakvietė prisijungti prie itin slapto „Manheteno projekto“, kurio tikslas buvo sukurti atominę bombą. Šiame projekte, kuris galiausiai padėjo Sąjungininkams užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, dirbo vieni geriausių ir iškiliausių to meto mokslininkų. Feynmanas buvo labai svarbus apskaičiuojant, kokį energijos kiekį išlaisvins susprogdinta bomba.
Mokslininkas ne kartą išmėgino „Manheteno projekto“ saugumą: įsilauždavo į seifus, kur būdavo laikomi slapti dokumentai, įveikdavo kitus užraktus, už kurių būdavo saugoma svarbi informacija. Dėl to šie užraktai buvo pakeičiami sudėtingesniais ir saugesniais, tačiau įsilaužėlio nesulaikydavo ir jie. Netrukus į Feynmaną kreipdavosi visi, kuriems prireikdavo paimti dokumentus iš kolegų stalčių.
Karui pasibaigus, jis pradėjo dirbti dėstytoju universitete. Būtent tada jis daugiausia nuveikė kurdamas ir tobulindamas kvantinės elektrodinamikos teoriją – jis mėgino paaiškinti elektromagnetinių bangų ir subatominių dalelių sąveiką. Už šiuos darbus galiausiai jam buvo paskirta Nobelio premija.
Tyrė „Challenger“ katastrofą
Dirbdamas universitete Feynmanas pagarsėjo dėl savo kūrybiškų ir netradicinių mokymo metodų. Užkrečiantis dėstytojo entuziazmas, atsidavimas ir nuoširdi meilė mokslui paskaitas paversdavo tokiomis, apie kurias vėliau sklandydavo legendos.
Aštunto dešimtmečio pabaigoje Feynmanui buvo diagnozuoti navikiniai mazgai pilvo ertmėje. Siekiant sutramdyti vėžį, buvo atlikta daugybė operacijų. Mokslininkui pavyko išgyventi pakankamai ilgai, kad prisijungtų prie komandos, suburtos ištirti „Challenger“ katastrofos (1986 m.) priežastis. Šis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis sprogo nuo paleidimo praėjus vos 73 sekundėms. Žuvo visi 7 misijoje dalyvavę astronautai.
Kiek vėliau mokslininkas atsiskyrė nuo tyrėjų komandos ir pradėjo nelaime domėtis asmeniškai. Paaiškėjo, jog dėl nelaimės kalti buvo sandarinantys žiedai, kurie, nukritus temperatūrai, prarado elastingumą ir nebeužtikrino sandarumo variklyje. Tačiau visos šios pastangos, aiškinantis katastrofos priežastis, turėjo savas pasekmes: Feynmanas buvo pervargęs, o dėl atsinaujinusio vėžio sutriko kepenų veikla. Jis atsisakė naujų operacijų, o paskutiniai mokslininko žodžiai buvo: „Nenorėčiau mirti du kartus. Tai labai nuobodu.“ Mokslininko gyvybė užgeso 1988 metų vasario 15 dieną.