Sunku būtų paneigti, kad sportuoti – sveika, o dabar tai yra tiesiog madinga. Neatsitiktinai elektronikos pramonė kuria vis išmanesnius sportui skirtus prietaisus, kurių dalis tampa įprasta namų interjero dalimi. Vis dėlto šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad, nepaisant sporto populiarumo ir įvairių sportui skirtų priemonių bei klubų, visiškai nesportuojantys prisipažįsta beveik pusė respondentų.
Sunku būtų paneigti, kad sportuoti – sveika, o dabar tai yra tiesiog madinga. Neatsitiktinai elektronikos pramonė kuria vis išmanesnius sportui skirtus prietaisus, kurių dalis tampa įprasta namų interjero dalimi. Vis dėlto šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad, nepaisant sporto populiarumo ir įvairių sportui skirtų priemonių bei klubų, visiškai nesportuojantys prisipažįsta beveik pusė respondentų. Taip pat paaiškėjo, kad išsilavinę bei daugiau uždirbantys asmenys sportuoti dažniau renkasi ir sporto klubus, ir namie naudojamus elektronikos prietaisus.
Nesportuojančių – net 46 proc.
Kaip parodė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) apklausa, sportui savo gyvenime laiko surandantys asmenys renkasi įvairius būdus, kaip judėti. Sportui namuose prioritetą teikia 20 proc. šalies gyventojų, o kita panaši dalis – 19 proc. – mieliau renkasi sporto klubą. Dar 15 proc. sportuoja kitur (lauke ir pan.). Deja, net 46 proc. prisipažino iš viso niekur ir niekaip nesportuojantys.
Bent 26 proc. respondentų teigia įsigiję elektroninių prietaisų, skirtų sportuoti. 9 proc. respondentų nurodė namuose turintys stacionarų dviratį-treniruoklį, 8 proc. – raumenų masažuoklį, 5 proc. – jėgos treniruoklį, 4 proc. – bėgimo takelį. Vis dėlto populiariausi namuose sportui skirti daiktai, kaip paaiškėjo, nėra kokie nors modernūs išmanieji prietaisai, o tiesiog kamuoliai, svarmenys ir panašūs – juos namuose turi net 19 proc. apklausos dalyvių.
Aukštesnis išsimokslinimas – daugiau prietaisų
Tyrimas taip pat parodė, kad didžiausią gyventojų dalį, turinčią namuose sportui skirtų prietaisų, galime rasti aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsimokslinimą turinčių asmenų grupėje – tokių daiktų namuose turi net 43 proc. visų šios grupės asmenų. Sportui skirtų prietaisų savo namuose turintys asmenys su viduriniu ar nebaigtu viduriniu išsimokslinimu sudarė tik 30 ir 20 proc. visų atitinkamo išsimokslinimo grupių respondentų.
Panaši tendencija pastebėta, vertinant apklausos dalyvių profesinę veiklą bei užimamas pareigas. Aukščiausiojo ar vidurinio lygmens vadovai, taip pat specialistai ir tarnautojai turi įsigiję daugiau panašių sportui skirtų daiktų nei darbininkai, techniniai darbuotojai, smulkieji verslininkai, ūkininkai, bedarbiai, pensininkai, studentai ir moksleiviai ar namų šeimininkės. Analogiškos proporcijos matyti ir vertinant respondentus pagal pajamas – daugiausia asmenų, turinčių sportui skirtų prietaisų, buvo 500 eurų ir didesnes pajamas gaunančių asmenų grupėje.
Sporto prietaisų mėgėjai – 26–35 amžiaus grupė
Remiantis apklausa, daugiau kaip trečdalis visų respondentų, turinčių sportui skirtų prietaisų, gyvena šalies didžiuosiuose ir kituose miestuose bei rajonų centruose. Tuo tarpu tarp kaimuose gyvenančių apklausos dalyvių tokių asmenų buvo tik apie ketvirtadalį. Taip pat paaiškėjo, kad tokių prietaisų daugiausia – net 44 proc. – yra 26–35 metų amžiaus grupės respondentų namuose.
Tyrimas taip pat parodė, kad sportui skirtus prietaisus labiau mėgsta moterys negu vyrai: vyrai pirmavo tik pagal jėgos treniruoklių skaičių.
Kita vertus, tyrimas atskleidė, jog ne visi turimi prietaisai efektyviai išnaudojami. Tik 23 proc. turinčių tokios įrangos būtų galima priskirti prie aktyvių naudotojų – ją naudoja 4 kartus per savaitę ir dažniau. Sykį per savaitę tokius prietaisus naudoja apie 20 proc. apklausos dalyvių, o sykį per metus arba nenaudoja apskritai – daugiau kaip 19 proc. asmenų. Taip pat paaiškėjo, kad daugiau kaip 40 proc. aukščiausiojo ir vidurinio lygmens vadovų tokius prietaisus naudoja tik kelis kartus per metus arba nenaudoja apskritai.
Kviečia tapti atsakingais vartotojais
„Elektronikos prietaisai iš tiesų paįvairina sportinę veiklą bei padeda sužinoti savo kūno fizinę būklę. Kai kas juos vertina kaip vieną iš būdų išvengti fizinių pratimų nuobodulio. Vis dėlto matome, kad ne visi tokie prietaisai tinkamai išnaudojami. Jei koks nors daiktas nenaudojamas metus, akivaizdu, kad jis nebėra reikalingas ir tik užima vietą. Be to, nenaudojami elektronikos prietaisai neretai laikomi netinkamomis sąlygomis, tai gali neigiamai paveikti juose esančias baterijas ar akumuliatorius. Tokios baterijos ar akumuliatoriai ne tik išsikrauna, bet gali išsipūsti, iš jų ištekėti elektrolitas, o visa tai paveikia ir elektronikos įrangą – gali prasidėti cheminė reakcija, į aplinką išsiskirti toksiškos medžiagos“, – aiškina EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Pasak jos, viena iš EPA funkcijų yra skatinti atsakingą vartojimą, kai vietoje nereikalingų prietaisų kaupimo jie perduodami į antrinę rinką arba tiems, kuriems jų labiau reikia. Be to, elektronikos prietaisų, skirtų sportui, naudotojai taip pat turėtų žinoti, kaip saugiai su jais atsisveikinti, jei tokia įranga nebepataisoma ar to daryti neapsimoka. Panaudotas baterijas ar akumuliatorius galima palikti specialiuose konteineriuose prekybos vietose, bibliotekose ir kitur, o stambiagabaritę pilnos komplektacijos elektroniką EPA iš namų išveš nemokamai, tereikia užsiregistruoti iškvietimą telefonu arba užpildyti formą internete.
Sociologinį tyrimą dėl namuose turimų sporto prietaisų ir jų naudojimo dažnumo EPA iniciatyva šių metų kovo mėnesį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1008 18–75 metų amžiaus respondentai.
