Įpūdingos lenktynės tarp privačių kosmoso kompanijų, kuri pirma pradės skraidinti žmones į kosmosą, atrodo, artėja prie pabaigos, bet šį egzotišką verslą pradėję keli garsiausi Amerikos ir Britanijos milijardieriai daro tai gana skirtingais būdais.
Įpūdingos lenktynės tarp privačių kosmoso kompanijų, kuri pirma pradės skraidinti žmones į kosmosą, atrodo, artėja prie pabaigos, bet šį egzotišką verslą pradėję keli garsiausi Amerikos ir Britanijos milijardieriai daro tai gana skirtingais būdais.
Kosmoso riba formaliai laikomas šimto kilometrų aukštis virš žemės paviršiaus. Iš tokio aukščio puikiai matyti juodas žvaigždėtas dangus ir išsilenkęs žemės horizontas.
Būtent tokias keliones į kosmosą jau pardavinėja britų milijardieraus Richardo Bransono kompanija „Virgin Galactic“. Pradinė bilieto kaina – 250 tūkst. dolerių, bet kol kas vietos tik rezervuojamos.
„Manau, kad po 20-ies metų kaina tikrai sumažės. Taip, bus nepigu, bet kainuos tik kokius 30 tūkstančių doolerių“, – prognozuoja milijardierius R. Bransonas.
Jis pripažįsta, kad prieš 15 metų pradėtas ambicingas projektas, specialiu lėktuvu iškelti į didelį aukštį kieto kuro raketiniu varikliu varomą kosmoplaną ir iškelti jį su penkiais keleiviais aukščiau 100 kilometrų, truko bent dvigubai ilgiau nei planuota, ypač po tragiškos avarijos 2014-aisias.
Bet metų pradžioje „Virgin Galactic“ išbandė naują kosmoplano versiją ir juo skridę pilotai buvo sužavėti.
„Pagrindinis skrydžio įspūdis – tai pojūčių intensyvumas nuo pakilimo iki nusileidimo. Gerokai smarkiau, nei tikėjausi. Apskritai žemė atrodo tokia ryški, nuostabi, gerokai gražesnė, nei tikejausi, o kelianti į viršų raketos trauka tęsėsi ir tęsėsi. Tai gali pajusti tik kai patiri pats“, – įspūdžiais dalinasi „Virgin Galactic“ pagrindinė astronautų trenerė Betha Moses.
Taigi jau artimiausiu metu R. Bransono kompanija planuoja pradėti komercinius skrydžius ir jau turi pardavusi daugiau nei 600 išankstinių bilietų. Juos pirko pinigingi nuotykių ieškotojai.
„Per gyvenimą nuveikiau daug dalykų – vairavau „Bugatti Veyron“ 400 km/val. greičiu, čiuožiau su bobslėjininkais olimpiečiais, įlipau į Matternhorną, lenktyniavau „Indy Car“ 320 km/val. greičiu.
Koviausi su buliais ir lūžo trys šonkauliai, gavau kulką į neperšaunamą liemenę – labai skaudėjo. Patyriau daugumą žemiškų nuotykių, taigi kitas logiškas žingsnis – kosmosas“, – pasakoja žurnalistas ir būsimasis „Virgin galactic“ keleivis Jimas Clashas.
R. Bransono konkurentas „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas taip pat jau išbandė savo erdvėlaivį „Blue origin“, bet tvirtina pradėsiantis skraidyti tik tada, kai bus užtikrintas visas įmanomas saugumas. Taigi, bent jau kol kas, daugiausia būsimų astronautų turi R. Bransonas.
„Tai tik penkios, ar net mažiau minučių kosmose, taigi tikuosi pajusti šiek tiek nesvarumo, galbūt atlikti kokį savo eksperimentą, kad nebūtų nuobodu kitiems keleiviams.
Galiausiai tiesiog norėčiau pasidžiaugti skrydžiu, nes kai pagalvoji, kiekviena jo minutė kainuoja po 40 tūkst. dolerių“, – skrydžio planais dalinasi J. Clashas.
Trečias, turbūt rimčiausias R. Bransono ir J. Bezoso konkurentas, milijardierius Elonas Muskas nuėjo savo keliu. Jis gavo daugiamilijardinį NASA kontraktą skraidinti krovinius ir astronautus į tarptautinę Kosminę stotį ir jo raketos „Falcon“ gerai su tuo susidoroja.
E. Musko kompanija jau išbandė ir pilotuojamą ervėlaivį „Dragon“, bet pirmą kartą jis skrido be žmonių. Be to jo kompanija „SpaceX“ sukūrė ir išbandė tris kartus didesnę „Falcon“ versiją ir tai dabar pati galingiausa šiuo metu pasaulyje eksploatuojama raketa, o svarbiausia, kaip ir visi „Falcon“, ji yra daugkartinė.
Neoficialiomis žiniomis NASA net svarsto pritaikyti ją naujiems pilotuojamiems skrydžiams į mėnulį.
Parengta pagal Sauliaus Masalsko reportažą. Reportažą šia tema galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidos „Žinios“ vaizdo įraše nuo 16 min. 52 sek. iki 20 min. 02 sek.
