Ar pastebėjote, kad vis intensyviau kuriamiems dirbtinio intelekto produktams dažniausiai suteikiamas moteriškas pradas? „The Guardian“ atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma žmogui asistuojančių IT programinių sistemų pateikiamos kaip „moterys“. Kodėl?
Ar pastebėjote, kad vis intensyviau kuriamiems dirbtinio intelekto (DI) produktams dažniausiai suteikiamas moteriškas pradas? „The Guardian“ atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma žmogui asistuojančių IT programinių sistemų pateikiamos kaip „moterys“. Kodėl? Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sako, kad tam įtaką daro ir visuomenėje gajūs stereotipai, ir istoriniai precedentai, ir pragmatiškas išskaičiavimas, kurio pavidalo DI bus efektyvesnis. Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia, kad daugybė lyčių lygybės klausimų, vystant DI, vis dar lieka neatsakyti.
Kompanijos „Amazon“ sukurta Alexa, giganto „Microsoft“ į rinką išleista Cortana – tai funkcinės programos, kurios turi ir moteriškus vardus, ir moteriškus balsus. Arba kompanijos „Apple“ išmaniesiems telefonams „iPhone“ pritaikyta virtuali asistavimo programa Siri. Jos pagrindinis balsas – taip pat moteriškas.
„Pradėjusi domėtis DI tema lyčių atžvilgiu, paklausiau studentų, kokia jų nuomonė. Auditorijoje buvo tik vyriškos lyties atstovai ir jie vieningai sutarė, kad taip ir turėtų būti. Išgirdau ir argumentus: „Nes moteriškas balsas švelnesnis, jos labiau globėjiškos, motiniškos ir sugebančios pasirūpinti“, – pasakoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Gerda Žigienė, vadovaujanti projektui „Prekybinių procesų rizikos vertinimas pasitelkiant dirbtinį intelektą ir didžiuosius verslo duomenis“.
Pasak jos, visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai bei suvokimas perkeliami ir į DI įvaizdį. „Tai ilgai egzistavusių reiškinių tąsa“, – paaiškina G. Žigienė ir vardija pavyzdžius, kurie turi moteriškus požymius, nors nebūtinai susiję su DI.
Mūsų aplinkoje moters balsu prabyla automobilių navigacijos, instrukciniai įrašai paskambinus bendraisiais telefonų kontaktais, skaitomi vieši pranešimai autobusų, geležinkelio stotyse ir oro uostuose.
Anot KTU profesorės, moteriškas balsas pasirenkamas ne veltui. Štai Stanfordo universiteto profesorius Cliffordas Nassas teigia, kad yra žymiai paprasčiau rasti moterišką balsą, kuris patinka daugeliui, negu vyrišką. Jo manymu, viskas prasideda dar įsčiose, nes embrionai geba atpažinti mamos balsą, bet negeba atpažinti tėvo balso.
Daug paaiškinimų pateikia istorija
G. Žigienė primena, kad tam tikras paaiškinimas slypi istorijoje. Dar Antrojo pasaulinio karo laikais moterų balsai perteikdavo svarbią informaciją lėktuvų kabinose, nes jie išsiskyrė iš vyrų pilotų balsų. Telefonų operatorių balsai istoriškai taip pat buvo moterų.
„Taigi DI moteriškas įvaizdis nėra naujas reiškinys, o tiesiog tęsia jau susiklosčiusias tradicijas. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tikrai kyla diskusijos ir klausimai, ar verta ir toliau puoselėti lyčių stereotipus naudojant robotus ir DI“, – pastebi G. Žigienė, dėstanti KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete (EVF).
KTU profesorius, mokslo grupės „Skaitmeninė kultūra, komunikacija ir medijos“ pagrindinis tyrėjas Saulius Keturakis papildo sakydamas, kad fenomenas susijęs su rinkodarinių, kultūrinių ir kalbinių aspektų kompleksu.
„Žmogaus pavidalą turintis DI lengviau įsileidžiamas į kasdienybę, moteris kultūriškai lengviau atpažįstama kaip padėjėja, lingvistiškai komunikacija koduojama taip, jog DI pagalbininkas atpažįstamas kaip savotiškas patarnautojas“, – sako jis.
Anot S. Keturakio, užsienio mokslininkai moterišką DI tapatybę komentuoja iš sociologijos, komunikacijos, antropologijos, kultūros istorijos perspektyvų. „Daugelis jų susiję su baimės motyvu“, – pastebi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorius bei siūlo pažvelgti į kino istoriją.
Štai DI įkūnijantis Terminatorius gąsdina, tačiau toks intelektas, pavaizduotas moters ar vaiko pavidalu, yra žymiai priimtinesnis, jam yra lengviau patikti vartotojui. Pavyzdžiui, filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojama dirbtinio intelekto sistema Samantha, kurios balsą įgarsino aktorė Scarlett Johansson.
KTU profesorius primena vokiečių kultūros teoretiko Andreaso Huysseno mintį aptariant vieną pirmųjų moteriškųjų DI pavidalų – robotę Mariją. Ji pavaizduota 1927 metais sukurtame režisieriaus Fritzo Lango filme „Metropolis“. A. Huyssenas tvirtino, jog mašinoms moteriški bruožai suteikiami siekiant išreikšti dvigubą vyrų baimę – technologijų ir moterų.
Technologijų – nes su jomis vyrams tenka konkuruoti dėl dominavimo visuomenėje. Tokią pačią baimę, anot teoretiko, kelia ir moterų seksualumas – jis yra tiek pat destruktyvus kaip ir mašinos, tuo pat metu moteris vyro akimis yra „ne visiškai žmogus“. Simboliškai minia šį vieną pirmųjų moteriškų robotų sudegina ant laužo tarsi raganą.
Bandoma nesuteikti DI jokios lyties
Vis dėlto S. Keturakis pabrėžia, kad praktikoje yra pavyzdžių, įrodančių, jog DI „sumoterinimas“ nėra automatinis, o labiau priklauso nuo situacijos, sistemos paskirties. Štai IBM DI sistema „Watson“, kuri skirta ir vėžio gydymo metodų paieškai, kalba savimi pasitikinčiu vyrišku balsu, trumpais sakiniais.
„Tyrimai rodė, jog žmonės tikisi iš lyderio vyriško balso, todėl IBM inžinieriai nusprendė, jog „Watson“, kuriam tenka daug dirbti su medikais, turi kalbėti vyriškai, trumpai ir aiškiai“, – komentuoja S. Keturakis.
G. Žigienė diskusiją papildo dar vienu faktu: valstybinė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ 2018 metų pabaigoje visuomenei pristatė DI žinių diktorius. Vienas jų kalba anglų, kitas – kinų kalba.
Anot jos, šiuo atveju DI įsikūnijo į vyriškos išvaizdos robotizuotą žinių vedėją, kuris skaito suprogramuotas ir sistemos įrašytas žinias. Žinių agentūra panaudojo žmogaus įvaizdį ir suprogramavo veido judesius, kurie bent minimaliai primena kalbančio žmogaus veido išraišką.
Mokslininkų žiniomis, jau yra bandymų nesuteikti DI jokios lyties. Pavyzdžiui, yra sukurtas neutralios lyties balsas, kuris siūlomas naudoti DI sistemose. G. Žigienė pasakoja, kad šiais metais visuomenei pristatytas belytis variantas, pavadintas Q. Planuojama balsą naudoti mobiliems asistentams. Kompanija „Virtue“, bendradarbiaudama su judėjimu „Equal AI“ bei Kopenhagos universiteto lingviste ir tyrėja Anna Jorgensen, įrašytus balsus moduliavo 145-175 hercų dažniu, kuris pagal atliktus tyrimus artimiausias neutraliam balsui.
„Jis buvo apibendrintas iš beveik 5000 Europos gyventojų balsų, gautą rezultatą papildomai moduliavus taip, jog dingtų visi vyriško ar moteriško balso moduliacijų likučiai“, – priduria S. Keturakis, besidomintiems rekomenduojantis apsilankyti Genderlessvoice.com svetainėje.
„Iš moteriško balso dominavimo tegalime spręsti apie tam tikrą funkciją atliekančio DI „sumoterinimą“. Bet ne viso DI apskritai“, – pabrėžia tyrėjas, ragindamas nesuabsoliutinti tendencijos.
Kaip moterišką DI priims islamo šalys?
KTU mokslininkai dar nesiima spėti, kuria linkme bus sprendžiamas DI įkūnijimas ateityje. „DI lyties klausimas ateityje gali gerokai labiau komplikuotis, jei imtume domėn daugiakultūrinę perspektyvą“, – sako S. Keturakis.
Mokslininko nuomone, prognozavimas labai priklausytų nuo tos artimiausios ateities pavidalo. „Sakykim, visi čia iki šiol mano pateikti svarstymai apie DI yra susiję su Vakarų krikščioniškos kultūros kontekstu. Jei pasižiūrėtume svarstymus apie DI islamo terpėje, rastume visiškai kitą situaciją, kitokius argumentus“, – pastebi profesorius.
Jis sako, kad moksliniuose žurnaluose islamo tyrėjai dabar svarsto DI suderinamumo su Korano mokymu klausimus. Ar moterys robotės privalės dėvėti abajas? Ar islamo šalyse bus įmanoma turėti robotus, kurie kokiu nors pavidalu (išvaizda, balsu ir pan.) primins mirusius šeimos narius?
„Teko skaityti straipsnį, kuriame svarstoma, jog tokių negalės būti, nes pagal Koraną visos gyvos būtybės turi grįžti atgal pas Alachą, o jų mechaninės kopijos naikins gyvybės šventumo pojūtį...“, – žiniomis dalijasi mokslininkas.
KTU profesorė G. Žigienė asmeniškai pasisakytų už tolygų lyčių pasiskirstymą. „Lyčių balansas vienodai svarbus tiek valdybos sudėtyje, tiek DI išvaizdoje. Tiesiog nesu tikra, ar lyties neutralizavimas virtualioje realybėje iš esmės išspręstų lyčių stereotipų klausimą“, – svarstydama apibendrina mokslininkė.
