Sistemingai el. pašto rinkodaros galimybes Lietuvoje naudoja tik 10 % didžiausius el. komercijos projektus valdančių Lietuvos įmonių, rodo atliktas tyrimas. 59 % elektronine prekyba aktyviai besiverčiančių įmonių visai nenaudoja vieno esminių el. pašto rinkodaros įrankių – naujienlaiškių.
Sistemingai el. pašto rinkodaros galimybes Lietuvoje naudoja tik 10 % didžiausius el. komercijos projektus valdančių Lietuvos įmonių, rodo skaitmeninių inovacijų kompanijos „NFQ Technologies“ atliktas tyrimas. 59 % elektronine prekyba aktyviai besiverčiančių įmonių visai nenaudoja vieno esminių el. pašto rinkodaros įrankių – naujienlaiškių.
El. pašto rinkodara išlieka viena iš efektyviausių el. rinkodaros priemonių, rodo ES ir JAV rinkose reguliariai atliekami tyrimai. „Econsultancy“ atlikto tyrimo metu daugiau nei trys ketvirtadaliai visų respondentų nurodė, jog el. pašto rinkodaros sistemos integravimas į verslo sprendimus, palyginti su kitais rinkodaros įrankiais, padeda generuoti kur kas aukštesnius investicijų grąžos rodiklius. Lietuvoje situacija visiškai kita: daugiau nei pusė elektronines parduotuves turinčių įmonių el. pašto rinkodaros priemonių nenaudoja visai, o dalis likusiųjų – neskiria tam pakankamai dėmesio, taip prarasdamos strateginį verslo potencialą, rodo kompanijos „NFQ Technologies“ jau antrus metus iš eilės atliekamas tyrimas.
„2018 metų pabaigoje vykdyto tyrimo metu analizavome 223 didžiausias Lietuvos el. parduotuves ir jų naudojamas el. pašto rinkodaros priemones. Tarp jų – naujienlaiškio prenumeratos formas, automatizuotus laiškus bei el. pašto rinkodaros veiksmų intensyvumą“, – sakė „NFQ Technologies“ el. pašto rinkodaros skyriaus vadovas Matas Pocius. Pasak jo, lyginant 2018 ir 2017 metų rezultatus, pastebima, kad rezultatai po truputį gerėja, tačiau nuo ES ir JAV rinkų Lietuvoje vis dar gerokai atsiliekama.
El. pašto rinkodaroje naudojamų priemonių privalumas – galimybė iš anksto numatyti rezultatus. Pavyzdžiui, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse rekomenduojama naudoti iššokančią „Popup“ formą, padedančią sugeneruoti vidutiniškai 3 % naujienlaiškių registracijų. Vis dėlto, tyrimai rodo, jog šios interaktyvios formos galimybes naudoja tik 11 % prekių ženklų Lietuvoje. Daugiau nei 65 % renkasi sunkiai pastebimą el. parduotuvės puslapio apačioje esančią standartinę naujienlaiškio sutikimo formą, padedančią surinkti mažiau nei 0,1 % registracijų.
Automatizuotų laiškų naudojimo rodikliai nuteikia pozityviau. Pavyzdžiui, vienus populiariausių automatizuotų laiškų – palikto prekių krepšelio laiškus (angl. Abandoned Cart Emails), automatiškai išsiunčiamus, kai potencialus pirkėjas naršo el. parduotuvėje, įsideda dominančias prekes į krepšelį, bet galiausiai jų nenusiperka, naudoja 20 % Lietuvos el. parduotuvių. Vidutiniškai 2,39 % tokių atvejų baigiasi sėkmingai, nes vartotojai, gavę el. laiško formos priminimą, grįžta atlikti užsakymo. Nepaisant to, kad dar geresnių rezultatų pasiekti būtų galima naudojant trijų laiškų seriją, kuri be papildomų lėšų ir didelių pastangų padeda sugeneruoti net iki 4 % pardavimų, šia galimybe naudojasi mažiau nei 9 % el. parduotuvių.
Dar vienas sėkmingai visame pasaulyje naudojamas el. pašto rinkodaros pavyzdys – automatizuoti pasveikinimo laiškai, skirti naujiems naujienlaiškiui gauti užsiregistravusiems vartotojams. Vieno išsiunčiamo laiško ar jų serijos esmė – supažindinti potencialų klientą su prekės ženklu, jo laukiančiu naujienlaiškių turiniu ir paskatinti atlikti pirmąjį pirkimą. Panašiai kaip ir palikto prekių krepšelio laiškų atveju, išsiųstas vienas pasveikinimo laiškas užtikrina beveik 1,5 % daugiau pardavimų, o kelių laiškų serija – kone dvigubai daugiau. „NFQ Technologies“ tyrimo duomenimis, pasveikinimo laiškus savo versle Lietuvoje 2018 m. naudojo šiek tiek daugiau įmonių nei 2017m., tačiau tai darė mažiau nei 25 % didžiausių el. parduotuvių.
„Situacija yra ganėtinai paradoksali. Nors el. pašto rinkodaros priemonės yra vienas efektyviausių įrankių, generuojančių papildomus pardavimus už sąlyginai itin nedideles investicijas, automatizuotus pasveikinimo, palikto prekių krepšelio laiškus ir reguliarius naujienlaiškius siunčia tik dešimtadalis didžiųjų Lietuvos el. parduotuvių“, – tyrimo rezultatus apžvelgė M. Pocius.
Pasak vadovo, įdomiausia tai, kad beveik 60 % el. parduotuvių, net ir turėdami surinktas kokybiškas potencialių klientų duomenų bazes, jų visai nenaudoja savo rinkodarai. Bent dukart per savaitę su savo potencialiais klientais el. paštu susisiekia tik 18 % el. parduotuvių.
Kaip teigia tyrimą vykdžiusios kompanijos „NFQ Technologies“ el. pašto rinkodaros skyriaus vadovas, kiti el. komercijos specialistai visai nesistengia panaudoti el. pašto rinkodaros potencialo. Daugiau nei 37 % iš jų savo rinkodaros veikloje artimiausiu metu nenumato galimybės integruoti naujienlaiškio prenumeratos formų, o dar beveik 10 % vengia šio proceso dėl 2018 metais įsigaliojusio BDAR (Bendrojo Duomenų Apsaugos Reglamento) reikalavimų.
„ES ir JAV atlikti tyrimai rodo, jog ganėtinai didelė dalis apklaustų įmonių ketina ne tik intensyviai naudoti el. pašto rinkodaros priemones, bet ir ieškoti naujų būdų, kurie padėtų pasiekti geresnių rezultatų. Daugiau nei pusė respondentų ketina kūrybiškai išnaudoti vartotojų elgsenos modelių ypatumus, siunčiant automatizuotus laiškus tikisi užmegzti ir išlaikyti personalizuotus santykius su savo klientais. Tikimės, jog užsienio rinkų pavyzdys netrukus ims atsispindėti ir Lietuvos įmonių rinkodaros veiksmuose“, – tyrimą apibendrino „NFQ Technologies“ el. pašto rinkodaros skyriaus vadovas Matas Pocius.
