Mokslininkės iš Suomijos Lauros Elo pavyzdys rodo, kad nuo likimo nepabėgsi. Nuo mažens ji buvo vadinama matematikos genijumi, tačiau po mokyklos pasirinko studijuoti kalbas. „Rinktis matematiką man atrodė per lengva“, – juokiasi Turku universitete dirbanti biomatematikė. Dabar ji vadovauja 30 žmonių grupei, kuriančiai kompiuterines programas ir matematikos modelius tokioms ligoms kaip diabetas ir vėžys tyrinėti. 
Mokslininkės iš Suomijos Lauros Elo pavyzdys rodo, kad nuo likimo nepabėgsi. Nuo mažens ji buvo vadinama matematikos genijumi, tačiau po mokyklos pasirinko studijuoti kalbas. „Rinktis matematiką man atrodė per lengva“, – juokiasi Turku universitete dirbanti biomatematikė. Dabar ji vadovauja 30 žmonių grupei, kuriančiai kompiuterines programas ir matematikos modelius tokioms ligoms kaip diabetas ir vėžys tyrinėti.
Kartu su Lietuvos mokslininke Urte Neniškyte Laura tapo „L`ORÉAL Foundation“ ir UNESCO Tarptautinės kylančių talentų programos laureate. Programos tikslas – iš viso pasaulio atrinkti perspektyviausias jaunas mokslininkes ir paskatinti jas toliau siekti karjeros moksle.
Laura save vadina biomatematike. Ji buvo viena pirmųjų šia sritimi pradėjusių domėtis mokslininkių. Dabar ji vadovauja įvairių sričių mokslininkų grupei, sulaukia daugybės siūlymų bendradarbiauti, o norinčių finansuoti jos atliekamus tyrimus taip pat netrūksta.
Kuo užsiima biomatematikai? Kuo naudingi jų darbai ir kodėl ši sritis vadinama ateities mokslu? Apie visa tai DELFI kalbėjosi su Laura Elo.
– Nuo vaikystės mokytojai pastebėjo Jūsų susidomėjimą matematiką, buvote vadinama matematikos genijumi. Kodėl baigusi mokyklą vis dėlto pasirinkote studijuoti kalbas?
 Laura Elo © Asmeninio albumo nuotr. |
|---|
– Visada maniau, kad matematika yra kažkas lengvo, įdomaus. Baigę mokyklą mano draugai ruošėsi stojamiesiems egzaminams, o aš būčiau galėjusi studijuoti matematiką be jokių stojamųjų. Galvojau, kad noriu laikyti egzaminus, viską daryti, kaip priklauso. Išlaikiau egzaminus, įstojau studijuoti kalbų, bet matematikos neapleidau, lankiau papildomas pamokas, tai buvo tarsi mano hobis.
Tiesiog tiksliai nežinojau, ką noriu daryti, kaip ir daugelis jaunų žmonių. Domėjausi daugeliu dalykų. Tik pradėjusi studijuoti kalbas iš tiesų supratau, kad matematika yra tai, ką aš noriu veikti gyvenime. Manau, kad reikėjo pasukti ne tuo keliu, kad suprasčiau, kuris yra teisingas.
Dabar aš ir mano grupė naudojame matematiką, kad galėtume suprasti ir prognozuoti sveikatos problemas.
– Kaip matematika susijusi su sveikata?
– Kartu su savo komanda mes kuriame kompiuterines programas ir matematinius modelius, kad galėtume apdoroti didelius kiekius medicinos duomenų. Viso to reikia, norint geriau prognozuoti ir diagnozuoti tam tikras ligas bei rasti geriausią gydymą. Statistinius duomenis, skaičius mes norime paversti ligoniams ir gydytojams naudinga informacija.
– Ar galima biomatematiką vadinti nauju mokslu?
– Manau, kad tai yra ateities mokslas. Tai jau tampa labai populiaru visame pasaulyje. Kai pradėjau savo veiklą maždaug 2000-asiais, bioinformatika dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Mano magistrinio darbo vadovė pasiūlė man paskaityti knygą apie bioinformatiką ir man tai pasirodė labai įdomu. Pradėjau išsamiau studijuoti, kaip tik tada visame pasaulyje ir prasidėjo milžiniškas susidomėjimas technologijomis, dirbtiniu intelektu. Džiaugiuosi, kad turėjau progos visame tame dalyvauti.
– Savo matematinius modelius ir kompiuterines programas naudojate tirti diabetą ir vėžį. Kodėl tyrinėjate būtent šias ligas?
– Suomijoje labai daug žmonių serga pirmojo tipo diabetu, manau, kad sergamumas šia liga Suomijoje yra didžiausias visame pasaulyje. Būtent dėl to šalyje 1994 metais buvo pradėti išsamūs šios ligos tyrimai. Buvo tiriami kūdikiai, ar jie turi genetinį polinkį sirgti diabetu ir tie, kurie turėjo didelę tikimybę susirgti, buvo nuolat stebimi medikų. Buvo sukaupta labai daug medicininių duomenų ir reikėjo juos apdoroti. Žinoma, sergantys vaikai yra jautri tema, todėl norėjau prisidėti sprendžiant šią problemą.
Mūsų sukurti kompiuteriniai ir matematiniai modeliai padeda prognozuoti ligos vystymąsi. Tad tai nėra skirta tik vienai ligai, tokios technologijos gali būti taikomos bet kuriai ligai tyrinėti.
Studijavome taip pat daug vėžių rūšių. Vienu metu dirbau su onkologu, kuris gydė inkstų vėžį, tad pradėjau domėtis šios ligos tyrimais, taip pat prostatos vėžiu.
– Gavote labai daug finansinės paramos iš užsienio fondų. Vien JAV organizacija, remianti diabeto tyrimus, skyrė Jums 750 tūkst. eurų. Ar tai reiškia, kad Jūsų atliekami tyrimai yra labai reikalingi ir aktualūs šiais laikais?
– Gauname labai daug pasiūlymų dirbti kartu, pasidalinti savo žiniomis. Iš to sprendžiu, kad mūsų atliekamų tyrimų paklausa tik auga. Turėjau išmokti kai kuriuos iš tų pasiūlymų atmesti, nes tiesiog buvo neįmanoma juos įgyvendinti. Tikiuosi, kad didelės finansinės paramos sulaukėme ir dėl to, kad mūsų atliekami tyrimai laikomi aukštos kokybės mokslu.
– Jūsų pavyzdys rodo, kad šiais laikais skirtingų sričių mokslininkai gali ir turi dirbti kartu.
– Taip, be jokios abejonės. Mokslininkai visais laikais bendradarbiavo, bet šiais laikais tai yra itin aktualu ir padeda sukurti daug didesnę vertę. Kai skirtingų sričių mokslininkai pradeda dirbti kartu ir jiems pavyksta rasti bendrą kalbą, jie gali atrasti ir sukurti daug daugiau nei jie būtų galėję padaryti dirbdami atskirai. Manau, kad toks bendradarbiavimas yra mokslo ateitis.
– Vadovaujate 30 žmonių grupei. Kokių sričių mokslininkai dirba Jūsų komandoje?
– Mano grupėje dirba doktorantūros studentai, taip pat jau daktaro laipsnį apsigynę žmonės. Jų specialybės pačios įvairiausios: matematikai, IT specialistai, bioinformatikai, biologai. Maždaug pusė jų – iš užsienio atvykę specialistai.
– Esate jauna mokslininkė, o pasiekėte jau tiek daug savo srityje. Kokiu savo pasiekimu didžiuojatės labiausiai?
– Labai didžiuojuosi savo komanda, kurią sudaro jauni entuziastingi mokslininkai. Mane džiugina matyti savo komandos narių pasiekimus, matyti, kaip jie auga.
– Kokie Jūsų ateities planai?
– Norėčiau, kad ateityje kai kurios mūsų sukurtos programos būtų naudojamos medicinos praktikoje. Norėčiau, kad gydytojai kasdien galėtų naudoti tam tikras programas prognozuodami ligos eigą, skirdami tinkamą gydymą ir taip padėdami ligoniams. Dabar mūsų sukurti įrankiai labiau tarnauja moksliniams tikslams, norėčiau juos pritaikyti kasdienybėje. Tai yra ilgas kelias, nes gydytojai yra labai užimti, kiekvienas turi savo darbo stilių, pakeisti tai nebus lengva.
