Lietuvos gyventojai vis dar linkę kaupti ne tik nereikalingus, bet ir jų sveikatai pavojingus daiktus. Jie kasmet įsigyja vis daugiau elektronikos įrangos, tačiau beveik penktadalis, arba 18 proc., šios įrangos praktiškai nenaudojama. Jei neatsikratysime įpročio kaupti, neišmoksime rūšiuoti elektronikos atliekas ir su jomis atsisveikinti, vieną dieną galime pasijusti gyvenantys nereikalingų daiktų atliekų karalystėje.
Lietuvos gyventojai vis dar linkę kaupti ne tik nereikalingus, bet ir jų sveikatai pavojingus daiktus. Jie kasmet įsigyja vis daugiau elektronikos įrangos, tačiau beveik penktadalis, arba 18 proc., šios įrangos praktiškai nenaudojama. Jei neatsikratysime įpročio kaupti, neišmoksime rūšiuoti elektronikos atliekas ir su jomis atsisveikinti, vieną dieną galime pasijusti gyvenantys nereikalingų daiktų atliekų karalystėje, tuo tarpu visi iškastinių produktų šaltiniai bus ištuštėję. Šį nerimo signalą siunčia ir pernai Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuota Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto atlikta studija.
Elektronikos kiekiai išaugs penkeriopai
„Naujos technologijos kuria naujus poreikius ir daugiau komforto, tad natūralu, kad elektronikos kasmet parduodama vis daugiau. Remiantis tyrimu, nuo 2023 metais elektros ir elektronikos įrangos tiekimas Lietuvoje, palyginti su 1980 metų rodikliais, išaugs 5 kartus. Dėl to ypač didelį nerimą kelia Lietuvos gyventojų įpročiai kaupti nereikalingus daiktus. Juk jei elektronikos įranga laikoma netinkamomis sąlygomis, joje esantys cheminiai elementai gali tapti toksiški. Jų grėsmes aplinkai ir žmonių sveikatai pabrėžė ir KTU studijos autoriai“, – sako EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Anot I. Baltrūnaitės, KTU Aplinkos inžinerijos instituto studija dar sykį labai aiškiais rodikliais ir jų analize pagrindė tai, ką EPA kalba nuo pat jos veiklos pradžios. Kad visuomenė atkreiptų dėmesį ir susirūpintų atsakingai identifikuoti, rūšiuoti elektronikos atliekas ir saugiai su jomis atsisveikinti, EPA inicijavo fotografijos projektą, kurio metu fotografas Adas Vasiliauskas fotografavo sumodeliuotas situacijas su elektronikos prietaisais, kurių dalis yra nenaudojami arba naudojami itin retai.
Namuose – 20 nenaudojamų prietaisų
„Atlikus eksperimentą keliuose vidutiniuose mūsų šalies butuose, kuriuose yra nuo 2 iki 4 gyventojų, įvertinta, kad vienuose tokiuose namuose yra vidutiniškai 126 elektros ir elektronikos įrangos vienetų, įskaitant ir pačius smulkiausius, kaip pavyzdžiui, vaikų žaislai, papildomos informacinių technologijų priemonės. Tačiau, kaip rodo anksčiau „Spinter“ tyrimų agentūros atlikti tyrimai, apie 20 tokių prietaisų nėra naudojama arba naudojama rečiau kaip sykį per metus. Tokia nenaudojama įranga yra arba perteklinio vartojimo pavyzdys, arba potencialas antrinio naudojimo rinkos augimui arba dalinimosi ekonomikos diegimui“, – aiškina KTU Aplinkos inžinerijos instituto tyrėja ir studijos „Elektros ir elektroninės įrangos srautų tyrimai Lietuvoje“ bendraautorė dr. Inga Gurauskienė.
Kaip parodė apklausa, 40 proc. respondentų atsakė neprisiruošiantys išmesti nenaudojamos elektros ir elektronikos įrangos, ir tik 10 proc. nurodė neturintys pakankamai informacijos, kur išmesti.
Viename gaminyje – 60 cheminių elementų
„Elektros ir elektronikos įrangai pagaminti naudojama daugiau nei 40 proc. pasaulinės gavybos vario, indžio, stibio, alavo, retųjų žemės elementų. Į antrinę rinką ar į elektronikos atliekų perdirbimo įmones nepatenkančių elektronikos kiekių visoje Lietuvoje išraiška – tonos brangiųjų, spalvotųjų bei retųjų metalų bei kitų cheminių elementų. Tai reiškia ir tvariai ekonomikai reikalingų antrinių žaliavų užlaikymą, bet ir dėl galimą poveikį žmonių sveikatai dėl į aplinką išsiskiriančių medžiagų“, – atkreipia dėmesį dr. I. Gurauskienė.
Anot tyrėjos, elektros ir elektronikos yra kompleksiniai ir sudėtingi gaminiai – juos sudaro iki 1000 skirtingų medžiagų, o vieną gaminį gali sudaryti iki 60 skirtingų cheminių elementų. KTU Aplinkos inžinerijos instituto studijoje buvo įvertinta ir tai, kiek įvairių cheminių medžiagų elektros ir elektronikos pavidalu patenka pas Lietuvos vartotojus. Pavyzdžiui, 2015 metais tai buvo apie 5527 tonos geležies, 7245 tonos vario, daugiau kaip po 6 tonas bromo ir kadmio, 2,7 tonos kadmio ir dargi 318 kilogramų aukso bei didžiuliai kiekiai kitų cheminių elementų bei medžiagų, kaip pavyzdžiui, stiklas, epoksidas, plastikas.
Blogi įpročiai tampa problema
„Visame pasaulyje nuo 1990 metų iki 2015 metų elektros ir elektronikos įrangos tiekimas rinkai patrigubėjo – nuo 20 mln. iki 75 mln. tonų per metus. Panašūs augimo tempai pastebimi ir Lietuvoje. Remiantis moderniu požiūriu į aplinką bei verslo tendencijomis, atliekų tvarkymas vis labiau turėtų būti orientuotas į žiedinės ekonomikos koncepcijos įgyvendinimą. Lietuvoje vis daugiau kalbama ne tik apie atliekų rūšiavimą, bet ir apie „zero waste“ koncepcijas, todėl tampa svarbus kiekvieno vartotojo atsakingas vartojimas ir atsakingas elgesys. Kalbėdami apie elektronikos atliekas, turime suvokti, kad tai yra ir grėsmės, ir žaliavų šaltinis – į kurią pusę nusversime svarstyklių lėkštę, priklauso ir nuo kiekvieno vartotojo. Kaip atskleidė studija, įprotis kaupti nenaudojamą įrangą yra viena iš priežasčių, dėl kurios nepavyksta efektyviai surinkti elektronikos atliekas ir nukreipti jas į perdirbimo įmones“, – sako EPA projektų vadovė.
Anot I. Baltrūnaitės, KTU Aplinkos inžinerijos instituto studija dar sykį atskleidė, kad Lietuvos gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, turi įprotį kaupti nebenaudojamą buitinę techniką, neretai naudodami ją ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, šaldytuvą naudoti vietoje spintelės, arba tiesiog kaupia elektronikos įrangą rūsiuose ir sandėliukuose. Lietuvoje vartotojai net ir nenaudojamą elektros ir elektronikos įrangą suvokia kaip vertingą daiktą, kurio dar gali prireikti.
„Augant elektronikos rinkai tokie įpročiai tampa labai rimta problema“, – atkreipia dėmesį EPA projektų vadovė.
