Internetas vaikams gali būti išties pavojinga erdvė, ypač tuomet, kai neskiriama dėmesio supažindinimui, kaip jame saugu elgtis. Kita vertus, vyrauja ir daug su tuo susijusių mitų. Ko iš tiesų vertėtų pasisaugoti, o ko bijoti neverta?
Internetas vaikams gali būti išties pavojinga erdvė, ypač tuomet, kai neskiriama dėmesio supažindinimui, kaip jame saugu elgtis. Kita vertus, vyrauja ir daug su tuo susijusių mitų. Ko iš tiesų vertėtų pasisaugoti, o ko bijoti neverta?
„Moki-Moku“ nuotr.
Mitas: vaikai internete pradeda propaguoti patyčias.
Tiesa: patyčioms įvykti yra daugybė vietų, internetas – tik viena jų ir pats savaime patyčių nei skatina, nei stabdo.
Patyčios internete paprastai neapsiriboja interneto erdve. Taip, yra tiesos, kad internete joms vykti lengviau – tyčiotojas gali slėptis už ekrano ir jam drąsiau, nes niekas jo nemato. Tačiau didesnį dėmesį čia vertėtų kreipti ne tiek į formą, kiek į turinį. Nesvarbu, kokioje erdvėje vyksta patyčios, pirmiausia reikėtų aiškintis jų priežastis ir suteikti reikiama pagalbą abiem: tiek vaikui, kuris tyčiojasi, tiek ir tam, iš kurio tyčiojamasi.
Mitas: geriausias būdas apsaugoti vaikus internete – išmokyti juos nekalbėti su nepažįstamaisiais.
Tiesa: išvengti potencialiai pavojingų situacijų padės aiškinimas, kaip atpažinti įtartiną elgesį interneto erdvėje.
Vaikams svarbu suvokti, koks pokalbis yra tinkamas, o koks – ne. Jiems reikėtų žinoti, kad jei nepažįstamasis klausia adreso, slaptažodžio ar net kada vyksi atostogų, atsakyti nėra saugu, o bet kokiai abejonei kylant reikėtų iškart informuoti tėvus. Tačiau su nepažįstamais vaikais gali užsimegzti ir gražių draugysčių, todėl tėvams verta skirti dėmesio gilesniems pokalbiams su vaiku apie tai, kokia informacija su nepažįstamaisiais negalima dalytis.
Mitas: dėl socialinių tinklų vaikai susvetimėja.
Tiesa: dauguma vaikų teigia, kad socialinės medijos sustiprina jų draugystes.
Šį mitą turbūt lengvai būtų galima pritaikyti ir plačiajai visuomenei, tačiau esmė greičiausiai – balansas. Be abejo, jei bendravimas interneto erdvėje smarkiai lenkia gyvą bendravimą, tai žalinga tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Tačiau šiandieniniame pasaulyje, kuriame daug skubėjimo ir migravimo, socialiniai tinklai išties turi didelės vertės palaikant ryšį tarp toli vienas nuo kito esančių draugų ar artimųjų. Esate komandiruotėje, tačiau per „Skype“ galite paskaityti vaikui pasaką prieš miegą; su kitame mieste gyvenančia drauge gyvai susitikti galėtumėte vos keletą kartų per metus, tačiau „Facebook“ jums leidžia bendrauti, kai tik pajaučiate poreikį – yra gausybė būdų, kaip socialiniai tinklai gali prisidėti prie tarpusavio ryšio stiprinimo.
Mitas: viešinti vaikų nuotraukas yra pavojinga.
Tiesa: naudojant tinkamus saugumo nustatymus, apribojant nuotraukas matančių žmonių auditoriją ir neatskleidžiant asmeninių vaiko duomenų tai pakankamai saugu.
Šis mitas, paplitęs „Facebook“, gali būti nesunkiai suvaldomas įsigilinus į saugumo nustatymų teikiamas galimybes, kuriu tinkle tikrai yra nemažai – taigi galite pasirinkti, kad įrašus matytų tik artimųjų ratas. Kalbant apie „Facebook“, taip pat patartina laikytis taisyklės ir nekurti vaikui profilio, iki jam sueis 13 metų, nes net ir tuo atveju, kai vaikai patys nekelia jokios vaizdinės medžiagos, tai už juos gali padaryti kiti ir pažymėti (tag’inti) nuotraukoje. Nežymėkite jų ir savo viešinamose nuotraukose.
Nors naudojantiems „Facebook“ šis tinklas dažnai tampa pagrindiniu informacijos keitimosi šaltiniu, tikrai yra daugybė alternatyvų, kaip dalytis nuotraukomis su artimaisiais: „Picasa“, „Google“ „Photos“, „iCloud“ ir pan.
Mitas: įvairios tėvų kontrolės programos yra geriausias būdas stebėti vaiko veiklą internete ir užtikrinti jo saugumą.
Tiesa: siauras požiūris į saugumą internete yra apgaulingas.
Vaikų saugumas internete neišvengiamai susijęs ir tiesiogiai priklausomas nuo vaikų gebėjimo elgtis atsakingai ir pagarbiai su kitais. Tokių savybių ugdymas reikalauja daug daugiau, nei tik instaliuoti saugią paiešką. Juo labiau kad užsispyrę ir gudrūs vaikai gali pergudrauti įvairias saugumo programas, kurios dažnai turi vadinamųjų bug’ų (programinių klaidų).
Žinoma, nėra diskusijos, kad nuo žalingo turinio apsauga yra privaloma. Tačiau labiausiai tam pasitarnautų aiškinimas, pokalbiai bei susitarimai, kokios pasekmės laukia susitarimų nesilaikant.
Padėti įgyti šiuos įgūdžius – ar juos sustiprinti – galima ir nuotolinių mokymų vaikams platformos „Moki-Moku“ pagalba. Čia vaikams patrauklia forma, filmukais ir linksmais patarimais išdėstyta susisteminta medžiaga apie tai, kaip saugiai elgtis internete.
