Studentai didelę mokslo metų dalį praleidžia sėdėdami – ilgos paskaitos universitetuose ir pasiruošimas namie, sėdint prie kompiuterio. Prie viso to prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, kuris tik padidina rimtesnių sveikatos sutrikimų riziką. Dėl per ilgo sėdėjimo keliamo pavojaus sveikatai neabejojama, o ką daryti, kad jo išvengtume?
Iš pirmo žvilgsnio nepavojingas sėdėjimas mokantis ar dirbant gali pridaryti iš tiesų nemažai žalos. Daugelis net nesusimąsto, kokias pasekmes gali atnešti nuolatinis sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas. Dėl per ilgo sėdėjimo keliamo pavojaus sveikatai neabejojama, o ką daryti, kad jo išvengtume?
KTU „Activated“ sporto klubas
Studentai didelę mokslo metų dalį praleidžia sėdėdami – ilgos paskaitos universitetuose ir pasiruošimas namie, sėdint prie kompiuterio. Prie viso to prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, kuris tik padidina rimtesnių sveikatos sutrikimų riziką.
Kodėl sėdėjimas toks kenksmingas?
„Nuo nuovargio, jaučiamo stuburo srityje, iki susirgimo diabetu – rizikos gali būti įvairios. Ilgas ir dažnas sėdėjimas turi didelę įtaką kūno svoriui. Pradeda mažėti raumeninis audinys, o jį pakeičia riebalinė masė. Taip pat sumažėja kraujospūdis ir atsiranda tikimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovė bei Socialinių, humanitarinių mokslo ir menų fakulteto dėstytoja doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Dažnas yra susidūręs su skausmu nugaros srityje. Ilgas netaisyklingas sėdėjimas yra ypač žalingas stuburui.
„Juosmeninės stuburo dalies linkis didėja, o tarpai tarp slankstelių mažėja. Tai sukelia raumenų įtampą, jie gauna mažiau maisto medžiagų ir tokiu būdu atsiranda erzinantis nugaros apačios skausmas. Taip pat įsitempia viršutinės nugaros dalies raumenys. Gali sumažėti ir kaklo raumenų paslankumas, atsirasti galvos skausmas, mirgėjimas akyse, zvimbimas ausyse“, – aiškina sporto ir sveikatingumo specialistė.
Dėmesio – laikas atsistoti
Be abejo, reikia stengtis kuo daugiau judėti. Ilgai sėdint būtina daryti pertraukas, trumpam atsistoti, pavaikščioti ar tiesiog pakeisti sėdėjimo poziciją tam, kad nugaros raumenys atsipalaiduotų.
„Ilgų paskaitų metu, jau po valandos laiko, studentai negali susikaupti. Jiems atsibosta ta pati sėdėjimo pozicija, raumenys pavargsta. Liuveno universitete, Belgijoje, buvo pasiūlytas sprendimas – paskaitose turėti už sėdėjimą atsakingą žmogų, – pasakoja doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė, – toks asmuo seka laiką ir praėjus pusvalandžiui, netrukdant dėstytojui ir nieko nekalbant, jis parodo kitiems, kad jau laikas atsistoti, pakeisti sėdėjimo padėtį, prasitempti. Tai užtrunka tik kelias minutes. Praėjus pusvalandžiui, šis procesas vėl pakartojamas.“
Ergonomiška kėdė – dar ne viskas
Svarbu susikurti patogią darbo, mokslo aplinką, sėdėti ant ergonomiškų kėdžių ir tuomet sėdėjimas nebus toks žalingas organizmui. Tačiau, kad ir kokia ergonomiška aplinka bebūtų, kuo mažiau žmogus sėdi – tuo geriau.
„Dėl darbo ir studijų sėdėti man tenka nuolat. Todėl laisvu metu stengiuosi užsiimti fizine veikla. Einu į sporto klubą, kasdien, net ir žiemą, į darbą važiuoju dviračiu. Taip pat mėgstu bėgioti, plaukioti. Pasportavęs jaučiuosi energingesnis“, – apie sportą, tapusį dienotvarkės dalimi, pasakoja KTU Informacinių sistemų studentas Dainius Daukševičius.
Doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pritaria, kad sportas – geras būdas kompensuoti laiką, kurį žmonės praleidžia ilgai sėdėdami. Pasak jos, įvairiais pratimais galima sustiprinti nugaros raumenis ir pakoreguoti laikyseną.
KTU Programų sistemų studentas Matas Mačiulaitis mokslo metais daug laiko praleidžia prie kompiuterio ekrano – to reikalauja jo profesija. Sėdimo darbo jis nesibaimina, nes savo laisvą laiką leidžia aktyviai.
„Einu į sporto klubą, kuriame tvyro gera atmosfera, visų atėjusių nusiteikimas sportuoti skatina stengtis ir pačiam. Čia lengviau progresuoti, nei, pavyzdžiui, sportuojant namie. Kiti žmonės pataria, paskatina, o dėl tam tikrų pratimų technikos galima konsultuotis su treneriais ir kitais labiau patyrusiais sportininkais. Kadangi sėdėti tenka nemažai, sportuojant būtinai atlieku pratimus, kurie stiprina nugaros raumenis“, – pasakoja studentas.
Sportas palengvina protinį darbą
„Fizinio krūvio metu didėja žmogaus kraujospūdis – taip organizmas yra aprūpinamas didesniu maisto medžiagų ir deguonies kiekiu. Kuo daugiau medžiagų pasisavina organizmas, tuo žmogus jaučiasi žvalesnis, – vardija doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė, – žmogui esant fiziškai aktyviu, padidėja jo nervinių ląstelių tinklainė, todėl smegenys informaciją įsisavina lengviau“.
Fizinis aktyvumas pagerina galvos smegenų veiklą, o sportuojantys žmonės jaučiasi labiau motyvuoti ir pasiryžę. Be to, sportas leidžia bent trumpam atsipalaiduoti ir atsitraukti nuo knygų. Tai patvirtina ir patys studentai.
„Sportas jau daug laiko yra mano gyvenimo dalis, todėl net ir sesijos metu nenustoju sportuoti. Sportuodamas pavargstu fiziškai, bet vėliau darydamas kitus darbus, pavyzdžiui, mokydamasis, jaučiuosi ramus ir nusiteikęs. Jeigu reikia ruoštis egzaminui, truputį pasimokęs, einu sportuoti, taip šiek tiek atsitraukiu ir atsipalaiduoju. Vėliau su nusiteikimu vėl kimbu į mokslus“, – pasakoja antrakursis M. Mačiulaitis.
„Kai tenka sėdėti prie knygų arba, mano atveju, prie kompiuterio, per ilgą laiką aptingstu, smegenys nebe taip gerai dirba. Atėjus pasportuoti – prasijudinu, smegenys gauna deguonies, po to mokytis daug lengviau. Ilgą laiką besimokant, po to sunku užmigti, mintyse sukasi įvairios formulės. O po sporto lengviau užmigti ir miego kokybė geresnė“, – patirtimi dalijasi keturis kartus per savaitę sportuojantis D. Daukševičius.
Kada geriausia sportuoti?
„Sakoma, kad sportuoti reikia ryte, tuomet gausite daugiau energijos ir pažadinsite savo organizmą. Tačiau yra žmonių, kurie tiesiog negali sportuoti anksti, – pasakoja sporto ir sveikatingumo specialistė, – moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra fiziškai pajėgesnis vakare. Tada žmogaus sąnariai yra paslankesni, o vidinė kūno temperatūra – aukštesnė. Sportuojant vakare, dėl aukštesnės vidinės kūno temperatūros raumuo greičiau įšyla ir yra pajėgesnis atlikti daugiau įvairių pratimų.“
„Anksčiau sportuodavau tik vakarais, nes rytais būdavo sunku, jėgų neturėdavau. Prisiverčiau atsikelti anksti, sportuoti ryte prieš darbą, todėl dabar vakare lieka daug laisvo laiko. Be to, visą likusią dieną jaučiuosi daug geriau ir žvaliau, kai ryte pasportuoju,“ – vardija KTU studentas D. Daukševičius.
Nesvarbu, kada nuspręsite sportuoti. Svarbiausia, kad atrastumėte laiko atsitraukti nuo knygų ir kompiuterio ekranų. Tiems, kurie sako, kad į sporto klubą eiti nėra kada, doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pataria planuoti laiką. Specialistė garantuoja, kad vieną kartą pasiryžus, sportas taps malonia rutina ilgam.
