Žmonės suka galvas, ar jų turimi prietaisai yra pagalbininkai taupant, ar, atvirkščiai, griauna visus namų biudžeto efektyvinimo planus. Dalis jų, nutarę įsigyti taupesnį ar netgi specialiai taupymui skirtą prietaisą, dairosi po prekybos centrus, nesusimąstydami, kur dės senąją elektronikos įrangą.
Šiemet pabrangus elektrai ir dujoms, dalis gyventojų ėmė atidžiau dairytis po savo namus. Žmonės suka galvas, ar jų turimi prietaisai yra pagalbininkai taupant, ar, atvirkščiai, griauna visus namų biudžeto efektyvinimo planus. Dalis jų, nutarę įsigyti taupesnį ar netgi specialiai taupymui skirtą prietaisą, dairosi po prekybos centrus, nesusimąstydami, kur dės senąją elektronikos įrangą. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė atkreipia dėmesį į atsakomybę saugiai rūšiuoti elektronikos atliekas.
Vieni taupo dėl savęs, kiti – gamtos labui
„Taupyti padedantys elektronikos prietaisai yra neišvengiamas pažangos rodiklis. Šiandien labai natūralu, kad žmonės renkasi mažiau elektros, vandens ar kitų išteklių vartojančią įrangą, dažnai tai yra ir pagrindinis kriterijus priimant sprendimą įsigyti vieną ar kitą daiktą. Viena vertus, tai skatina vartojimą, tačiau kita vertus, įpareigoja mus dar atsakingiau atsisveikinti su naudota įranga“, – pastebi I. Baltrūnaitė.
Anot bendrovės „Avitelos prekyba“ pirkimų-pardavimų vadovo Igno Pusvaškio, tiek taupymas, tiek aplinkosaugos idėjos yra šių dienų pasaulinė tendencija. „Atsižvelgiant į kiekvienos šalies ekonominio išsivystymo lygį, taupymo tikslai gali skirtis. Įtakos šiems tikslams gali turėti ir tai, kokiai vartotojų kategorijai priklauso konkretus vartotojas. Vieni nori sutaupyti energijos ir pinigų, kiti taupo žemės išteklius, nes supranta, kad jie yra riboti ir stengiasi išsaugoti juos ateinančioms kartoms“, – atkreipia dėmesį I. Pusvaškis.
Sutaupo iki 30 proc. elektros energijos
Bendrovės atstovas taip pat pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau pirkėjų renkasi prietaisus, kurie jiems padėtų taupyti. „Galėtume kalbėti apie dvi šių prietaisų grupes. Vienų tiesioginė paskirtis ir yra taupymas, o kiti yra tiesiog efektyvesni prietaisai, kurie atlikdami savo funkcijas sunaudoja mažiau elektros, vandens ir panašiai. Iš pirmųjų yra vadinamųjų išmaniųjų namų sistema, leidžianti pagal programas išjunginėti rozetes, parinkti pageidaujamą režimą, įvertinti savo energijos vartojimo rodiklius, stebėti temperatūrą, oro kokybę, anglies dvideginio koncentraciją kambaryje“, – sako I. Pusvaškis.
Anot „Avitelos“ atstovo, tiek gamintojai, tiek ir platintojai siekia būti socialiai atsakingi ir stengiasi pirkėjui siūlyti kuo aukštesnės elektros suvartojimo efektyvumo klasės įrangą – nuo A iki A+++. Tai yra Europos Sąjungos nustatytos efektyvumo klasės, kurių simbolika daugumai vartotojų jau pažįstama. „Pirkdami skalbimo mašiną, šaldytuvą, indaplovę ar džiovyklę, žmonės atkreipia dėmesį į ženklus, žyminčius elektros energijos suvartojimo efektyvumą. Be to, efektyvumo didinimo tendencija padeda vartotojams atrasti savo buičiai naują naudingą įrangą. Pastaruoju metu vienos tokių yra džiovyklės, anksčiau vertinamos kaip labiau prabangos prekės, nes jų kaina ir elektros sąnaudos būdavo dvigubai ar trigubai didesnės nei skalbyklių. Naujausios kartos džiovyklės suvartoja tik 20–30 proc. elektros energijos, kurią naudodavo ankstesnės džiovyklės“, – sako I. Pusvaškis.
Prietaisų efektyvumą gamintojams padeda didinti naujos technologijos. Pavyzdžiui, taupiau energiją naudojančioms džiovyklėms panaudota šilumos siurblio technologija, kuri vartotojų buityje plačiai paplito maždaug prieš trejus metus – ji naudojama ir geoterminiam šildymui.
Naudoti neefektyvų ar įsigyti naują?
Pasak I. Pusvaškio, visi prietaisai keičia mūsų gyvenimą – lengvina arba gerina buitį. Žmonėms labiausiai patinka kasdienės buities gyvenimą lengvinantys prietaisai – džiovyklės ir indaplovės, jų populiarumas kasmet auga po 10–20 proc. Tai – įranga, padedanti taupyti ne tik elektros energiją ir vandenį, bet ir žmonių laiką. Naujos kartos dujinės viryklės nuo senųjų irgi skiriasi ne vien dizainu, bet ir efektyvumu – sutaupyti padeda kokybiškesni, novatoriškesni degikliai, kokybiškiau paskirstomos, įpurškiamos dujos.
Tie, kurie priima sprendimą kuo ilgiau naudoti seną nelabai efektyvią įrangą, kartais irgi sako, kad šitaip taupo. Tokiu atveju biudžete vietoje išlaidų naujam prietaisui pasirenkamos išlaidos energijai pirkti, o mažinant įrangos vartojimą, esą irgi tausojama aplinka. Koks sprendimas būtų teisingesnis?
„Neatlikus matematinių skaičiavimų nebūtų lengva atsakyti į klausimą, kuris variantas teisingesnis – pirkti naują efektyvų prietaisą ar naudoti neefektyvų. Jei nutarėme nematuoti, turbūt nesuklysime rinkdamiesi inovatyvesnius prietaisus, kurie naudoja mažiau elektros energijos. Vis dėlto nemažai lems ir individualūs vartotojų įpročiai. Tiesiog turėtume pasirūpinti tinkamai rūšiuoti ir perdirbti elektronikos atliekas, vadovauti žiedinės ekonomikos principais“, – aiškina I. Pusvaškis.
Atsisveikinti privalėtume saugiai
I. Baltrūnaitė atkreipia dėmesį, kad EPA iniciatyva šalies gyventojai jau kelinti metai iš eilės aktyviai kviečiami atsakingai rūšiuoti elektronikos atliekas bei saugiai atsisveikinti su sena, nebenaudojama elektros ir elektronikos įranga.
„Netinkamose sąlygose laikomos elektronikos atliekos ir baterijos gali tapti pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl to labai svarbu jų nekaupti sandėliukuose ir nemesti į šioms atliekoms nepritaikytus konteinerius. Lietuvoje jau kelinti metai nebėra sudėtinga saugiai išmesti elektros ir elektronikos įrangos atliekas. Baterijas ir smulkią įrangą galima palikti prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur – iš viso Lietuvoje yra apie 4 tūkst. tokių vietų“, – primena EPA atstovė.
