Į darbo rinką žengiantys „skaitmeniniai čiabuviai“, Z kartos atstovai, naudotis internetu išmoko greičiau, nei kalbėti. Specialistai pripažįsta, kad kompiuterinis raštingumas, gebėjimas greitai ieškoti informacijos, kurti inovatyvius sprendimus bus didžiausi jų pranašumai.
Ateityje bus svarbios užsienio ir programavimo kalbų žinios, bet labiausiai vertinsime kūrybiškumą
Į darbo rinką žengiantys „skaitmeniniai čiabuviai“, Z kartos atstovai, naudotis internetu išmoko greičiau, nei kalbėti. Specialistai pripažįsta, kad kompiuterinis raštingumas, gebėjimas greitai ieškoti informacijos, kurti inovatyvius sprendimus bus didžiausi jų pranašumai.
Tad ar nereikėtų šių įgūdžių dar labiau pagilinti ir šalia užsienio kalbų vaikus mokyti HTML, CSS, „Javascript“, „Python“, JAVA, PHP ar „Swift“? Iš tiesų, iniciatyvos moksleiviams suteikti programavimo žinių sulaukia valstybės ir verslo palaikymo. Nuo šių metų rugsėjo pradinukai iš šimto Lietuvos mokyklų mokysis informatikos.
Visgi labiau už programavimo ir užsienio kalbų mokėjimą ateities darbdaviai vertins įgūdžius toliau tobulėti ir mokytis.
Poreikį diktuoja rinka
Užsienio kalbų žinios darbo rinkoje paklausios dėl Lietuvoje atstovybes kuriančių užsienio bendrovių bei mūsų šalies įmonių plečiamų eksporto rinkų. Rudenį „IQ forume“ Kaune pranešimą skaitęs bendrovės „Novameta“ vadovas Mindaugas Jonuškis pasakojo, kad su užsakovais bendrauja jų gimtąja kalba ir tai suteikia didžiulį konkurencinį pranašumą. Tad ir mokyklose reikėtų ne tik mokyti anglų, nesigėdyti rusų, bet ir pakloti Skandinavijos šalių, lenkų, prancūzų, ispanų, net arabų ar kinų kalbų pagrindus.
Personalo atrankos bendrovės „Manpower“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė pripažino, kad net ir anglų kalbos įgūdžiai dažnai yra nepakankami darbui, o švietimo sistema pirmiausia turėtų įdiegti įgūdžius mokytis. Panašiai ir su programavimo kalbomis. „Vertindami kandidatų patirtį ir įgūdžius dažnai susitelkiame ties bendru loginiu mąstymu, sugebėjimu pritaikyti vienas žinias kitomis aplinkybėmis, kurti sistemas skirtinguose kontekstuose“, – sakė specialistė. Tad mokykla turėtų formuoti programavimo ir inžinerijos pagrindų supratimą, į programavimą orientuotą mąstymą.
Universali kalba
Visgi darbo rinkoje labiausiai vertinama tai, kas netelpa į įprastų mokyklos disciplinų rėmus. „Dabar įmonės daugiausia dėmesio kreipia į tai, kaip žmogus geba elgtis komandoje, darbo aplinkoje, koks yra jo požiūris į gyvenimą ir darbą, tolerancijos, įsitraukimo į užduotis lygis, – sakė „HR Factory“ vadybininkė Lauryna Girėnienė. – Nuo to priklauso įmonės sėkmė, tad tokie „minkštieji“ įgūdžiai yra be galo svarbūs.“
Tačiau čia matomos didžiulės lietuviško švietimo sistemos spragos, nes iš moksleivių reikalaujama žinias iškalti.
„Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė mano, kad vaikai informaciją linkę geriau įsisavinti per įvairias praktikas, darbą komandose, nebijodami klysti ir prisiimti riziką, atsakomybę bei ieškoti kūrybiškų išeičių. „Mokyklose, kuriose įgyvendinamos praktinės verslumo ugdymo programos, vaikų rezultatai yra geresni, nes jie turi asmeninį interesą mokytis: įgytas žinias panaudoti praktiškai“, – sakė pašnekovė. Visa tai formuoja pasitikėjimą savimi ir kritinį mąstymą.
Augantį pastarosios savybės poreikį rodo ir Pasaulio banko atliekami tyrimai. Ateityje reikalingų kompetencijų sąraše aukščiausia vieta tenka gebėjimui analitiškai mąstyti ir inovatyvumui. „Skaitmeninių čiabuvių“ kartai, tikėtina, bus artimas globalaus pasaulio požiūris, mokslo ar darbo patirtis užsienyje, – teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. – Jie nemokės rusų kalbos, o matydami pasaulines karjeros galimybes bus mažiau prisirišę prie darbo vietos, sunkiai motyvuojami, ypač atlikdami monotoniškas užduotis.“
Tad mokslo įstaigoms koncentruojantis į konkrečius gebėjimus, kaip niekad svarbu neužgniaužti jaunų žmonių gebėjimo kritiškai mąstyti ir kurti.
