Artėjantis gruodis – vieniems džiaugsmas, kitiems – galvos skausmas, kuomet laukia apsipirkimų karštligė. Šį mėnesį tradiciškai visi pasinėrė į „Juodojo penktadienio“, kuris oficialiai atidarė Kalėdinių apsipirkinėjimų sezoną, pinkles. Tiesa, šis metas aktualus ne tik apsipirkinėjantiems, bet ir tiems, kurie ruošiasi sukčiaudami pasipelnyti iš neatidžių pirkėjų.
Pradžia – „Juodasis penktadienis“
Nors kibernetiniai nusikaltėliai veikia visus metus, laikotarpis nuo vadinamojo „Juodojo penktadienio“ iki Kalėdų yra itin aktyvus, o internetinių atakų skaičius išauga bene dvigubai.
Kaip teigia „TransUnion“ sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Didžiojoje Britanijoje Josh Gunnel, „Juodasis penktadienis“ yra didžiausia mažmeninė prekybos diena, kuri duoda startą Kalėdinei prekybai: „Kai tik pirkėjai persikelia į internetą, tą patį daro ir kibernetiniai nusikaltėliai. Šventinis sezonas dažnai kelia įtampą pirkėjams, todėl jie pradeda elgtis impulsyviai, ieškoti geriausių kainų, nuolaidų ir patys to nenorėdami tampa nusikaltėlių aukomis“.
Jo teigimu, dauguma organizacijų neturi tinkamų priemonių šiuo laikotarpiu susidoroti su nusikalstamos veiklos augimu, nes tuo metu fokusuojasi į kitus aspektus – kaip užtikrinti paprastą, greitą ir kokybišką apsipirkimą. Taip pat ne visos organizacijos geba išnaudoti turimus žmogiškuosius ir technologinius išteklius, kad būtų galima sukurti veiksmingą apsaugą būtent šiuo laikotarpiu.
Naujos sukčių pinklės
Ateinančias savaites tiek įmonės, tiek patys pirkėjai turėtų būti itin budrūs – jeigu mažmenininkų svetainėse nėra tinkamo šifravimo, vienu mygtuko paspaudimu gali nutekėti pirkėjų asmeninė informacija. „Taip pat sukčiai darosi vis išradingesni ir taikosi į žmogiškąjį faktorių, dėl ko dažniausiai nukenčia nuolaidų medžiotojai. Tad šiuo metu šviesti darbuotojus ir žmones apie galimas grėsmes organizacijoms yra itin svarbu“, – teigia J. Gunnel.
Viena naujovių, kurias išbando kibernetiniai nusikaltėliai – pasinaudoję savo aukos vardu ir banko kortele, jie nurodo vis kitą pristatymo adresą, taip dar labiau suklaidindami pardavėjus, kuomet dauguma prekių perkamos dovanoms. Kaip pranešė CIFAS (Didžiosios Britanijos sukčiavimo prevencijos tarnyba), šiemet internetinėje prekyboje užfiksuota net 49 % daugiau sukčiavimo atvejų.
Kita dažna apgaulė – kuomet pirkėjas įviliojamas atskleisti savo asmeninius duomenis kurjeriu prisistatančiam sukčiui, perduodančiam jam adresuotas prekes asmeniškai. Tiesa, kaip vėliau paaiškėja, prekės buvo pristatytos per klaidą, tačiau duomenys jau būna patekę į nusikaltėlių rankas. Visada prieš pasirašant turėtumėte patikrinti, kokias prekes gaunate ir kas yra jų siuntėjas.
Kalėdų laukite ramiai
Jeigu visgi nusprendėte apsipirkti internetu, yra galybė rekomendacijų, kaip įsitikinti, jog parduotuvės, iš kurių perkate, yra patikimos. Vienas akivaizdžiausių, tačiau pirkėjams visad patrauklus indikatorius – itin didelės nuolaidos perkamoms prekėms.
Jeigu prekei taikoma 40, 50 proc. arba didesnė nuolaida, prieš perkant reikėtų atkreipti dėmesį į kitus svarbius aspektus, mat šis kibernetinių nusikaltėlių triukas dažnai suvilioja pirkėjus elgtis impulsyviai. Būtinai įsitikinkite, ar parduotuvės kontaktiniai duomenys yra tikri, ar su jumis parduotuvė komunikuoja (atsako į skambučius, elektroninius laiškus), ar paieškos sistemose yra pakankamai informacijos apie svetainę, kurioje apsiperkate. Įtarimų gali kelti svetainė neturinti savo paskyros socialiniuose tinkluose.
Vertėtų paminėti, kad kaip ir sukčių siunčiamuose elektroniniuose laiškuose, taip ir jų kuriamose elektroninėse parduotuvėse reikėtų ieškoti: gramatinių klaidų prekių aprašymuose ir pavadinimuose, elektroninės parduotuvės internetinis adresas gali būti panašus į kito gerai žinomo prekės ženklo, bei prastos kokybės/svetimais vandens ženklais (watermark) pažymėtų prekių nuotraukų.
Įtarus, kad galėjote tapti sukčių auka, svarbu nedelsiant kreiptis į banką, kad būtų galima stabdyti pinigų pervedimą ir blokuoti banko kortelę, kad ja nusikaltėliai nepasinaudotų dar kartą.