Technologinė raida žengia kur kas didesniais žingsniais nei teisinio reglamentavimo pokyčiai. Ateityje dirbtinis intelektas gebės mokytis bei tobulėti, taigi bet kokio pobūdžio padariniai, sukelti dirbtinio intelekto, nuo jo neturėtų būti atsiejami. 
Technologinė raida žengia kur kas didesniais žingsniais nei teisinio reglamentavimo pokyčiai. Todėl, siekiant išvengti teisės spragų bei gauti didžiausios naudos, reikia tinkamai pritaikyti teisės sistemą artėjantiems bei jau vykstantiems pasikeitimams. Natūralu, kad kyla poreikis naujoves, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, kuo greičiau pritaikyti kasdienybėje, tačiau egzistuoja dar daug neišspręstų klausimų.
Ateityje dirbtinis intelektas gebės mokytis bei tobulėti, taigi bet kokio pobūdžio padariniai, sukelti dirbtinio intelekto, nuo jo neturėtų būti atsiejami. Plačiau apie tai pasakoja Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris ir advokatas.
Dirbtinis intelektas: subjektas ar objektas?
Europos Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (2015/2103(INL)) buvo pažymėta, kad „dėl įspūdingos pastarojo dešimtmečio technologinės pažangos šiandienos robotai gali ne tik atlikti veiksmus, kuriuos paprastai ir išskirtinai atlikdavo žmogus, bet tam tikrų autonominių ir kognityvinių savybių (pvz., gebėjimas mokytis iš patirties ir beveik savarankiškai priimti sprendimus) plėtojimas vis labiau paverčia juos subjektais, sąveikaujančiais su aplinka ir galinčiais ją atitinkamai keisti. Dėl tokios padėties teisinė, iš žalingų roboto veiksmų kylanti atsakomybė tampa esminiu klausimu“.
Vertinant šį teiginį ir siekiant teisinio aiškumo, visų pirma reikėtų apsispręsti dėl dirbtinio intelekto sąvokos išaiškinimo bei jos vertinimo. Priskyrus tam tikras savybes dirbtiniam intelektui, būtų galima nustatyti jo vietą teisiniuose santykiuose ir atsakyti į esminį klausimą – tai objektas ar subjektas. Būtent šis sprendimas nulems tolimesnius pokyčius bei padės išspręsti klausimus, susijusius su teisių ir pareigų priskyrimu savininkui, gamintojui, o gal ir pačiam dirbtiniam intelektui.
Gali tekti keisti teisės aktus
Pastarasis variantas, jei dirbtinis intelektas prilyginamas subjektui, reikštų, kad dirbtinis intelektas tampa teisinių santykių subjektu, turinčiu teisnumą ir veiksnumą, t. y. prilyginamas žmogui. Teisnumas teisinėje literatūroje ir statutinėje teisėje apibrėžiamas kaip asmens galėjimas turėti teisių ir pareigų, o veiksnumas – kaip teisės subjekto galėjimas savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti pareigų. Dauguma mokslininkų teigia, kad ateityje dirbtinis intelektas gebės mokytis bei tobulėti, o tai reiškia, kad bet kokio pobūdžio padariniai, sukelti dirbtinio intelekto, turėtų būti nuo jo neatsiejami. Todėl dailės, muzikos ar kitokie intelektinės nuosavybės rezultatai, skaičiavimai ir jų pagrindu priimti sprendimai, taip pat ir su tuo susijusi atsakomybė būtų priskirta dirbtiniam intelektui. Vertėtų prisiminti, kad jau turime dirbtinio intelekto prilyginimo žmogui pavyzdžių – 2017 m. humanoidei robotei Sophia buvo suteikta Saudo Arabijos pilietybė. Vadinasi, tarp šio roboto ir valstybės teoriškai atsirado visos su pilietybe susijusios teisės ir pareigos.
Nagrinėjamu atveju teisės aktai turėtų būti keičiami iš esmės, nes subjektas savo esme yra prilyginamas žmogui, o dirbtinis intelektas – tai sistemos, gebančios elgtis protingai, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti. Dabartinių teisės normų aiškinimo plotmėje net ir nustačius, kad dirbtinis intelektas yra teisinių santykių subjektas, kuriam priskiriamos tam tikros pareigos, tarp jų ir atsakomybė, jam būdingos savybės neatitiktų tam tikrų atsakomybės požymių ar jai atsirasti būtinų bruožų.
Ne vien robotai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad sąvokos dirbtinis intelektas nereikėtų tapatinti tik su robotais. Daug sistemų jau yra taikoma ir šiandien, o su jomis Europa žengė ir pirmuosius adaptacijos žingsnius – 2016 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, taip pat svarstoma ir daug kritikos sulaukusi, tačiau svarbi tolimesnei raidai Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. 2018 m. balandžio 25 d. Europos Komisija pateikė pranešimą, kuriuo nurodė Europos požiūrį į investicijų skatinimą ir nustatė etikos gaires.
Komisija siūlė imtis veiksmų trimis kryptimis, kad būtų didinamos viešosios ir privačiosios investicijos į dirbtinį intelektą, pasirengta socialiniams ir ekonominiams pokyčiams ir užtikrinta tinkama etikos ir teisinė sistema. Todėl, atsižvelgiant į šiuo metu vykstančius pokyčius, Europos Sąjunga turėtų ir toliau laikytis koordinuoto požiūrio, kad pasinaudotų visomis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis ir imtųsi naujų jo keliamų iššūkių.
