Apie 43 proc. Lietuvos gyventojų nesijaučia saugūs, ypač būdami viešosiose vietose – prekybos centruose, koncertų salėse ar kino teatruose. Be to, kilus nelaimei, daugiau nei trečdalis žmonių sako nežinantys, kaip elgtis. Tokias tendencijas rodo 2018 m. elektros valdymo bendrovės „Eaton“ atliktas tyrimas apie požiūrį į elektros ir evakuacijos sistemas.
Nesaugiausiai jaučiasi prekybos centruose
Remiantis apklausa, nesaugiausiai dėl elektros ir evakuacijos sistemų žmonės jaučiasi prekybos centruose ir parduotuvėse – 36 proc., koncertų salėse – 28 proc., kino teatruose – 18 proc., viešajame transporte – 16 proc., stadionuose – 14 proc., baruose ir restoranuose – 11 proc. Kaip rodo tyrimas, visur saugiai jaučiasi apie trečdalis apklaustųjų.
„Kai kalba pakrypsta apie žmonių saugumą, apsaugančių priemonių niekada negali būti per daug. Šiuolaikinių technologijų panaudojimo galimybės plečiasi kiekvieną dieną, o apie tai žmones reikia informuoti, – sako Edmondas Daukšas, „Eaton Electric“ padalinio atstovas Lietuvoje. – Kilus nelaimei, svarbi kiekviena sekundė, todėl kompleksiškoje miesto aplinkoje privalu diegti naujus evakuacijos sprendimus, kurie būtų prisitaikantys, o ne statiški, kaip buvo iki šiol. Tokie sprendimai suteiks daugiau saugumo, padės žmonėms greičiau reaguoti iškilus kritinei situacijai.“
Kaip pavyzdį ekspertas išskiria adaptyvią evakuacinių išėjimų apšvietimo sistemą, kuri iš pastate sumontuotos įrangos renka informaciją, prisitaiko prie situacijos ir pastate esantiems žmonėms pateikia saugiausią bei greičiausią išėjimo maršrutą. Be to, ši sistema atranda pavojaus vietą ir apie ją perspėja esančiuosius pastate – ant avarinio išėjimo rodyklės užsidegęs „X“ ženklas parodys, kad tam tikru keliu praeiti neįmanoma.
Gyventojams trūksta informacijos
Tyrimas parodė, kad 86 proc. gyventojų rūpi saugumas dėl elektros ir evakuacijos sistemų viešosiose vietose, tačiau dauguma – pusė apklaustųjų – pripažįsta, kad apie tai daug nežino. Beveik 13 proc. lietuvių mano, kad dėl gyventojų saugumo viešosiose vietose yra įdiegta nepakankamai elektros saugumo sprendimų. Vis dėlto 15 proc. žmonių šiuo klausimu nesidomi arba mano, kad tuo turi rūpintis kas nors kitas.
„Daugumai lietuvių rūpi saugumas, tačiau jiems vis dar trūksta papildomos informacijos, pasitaiko ir tokių, kurie galvoja, kad jų namų saugumu turi pasirūpinti kas nors kitas. Vis dėlto prisidėti prie saugumo gali ir patys žmonės, svarbiausia – neignoruoti tam tikrų signalų. Kaip juos atpažinti? Netvarkingą elektros instaliaciją rodo karšti elektros laidai, kištukiniai lizdai, cokoliai lempoms įsukti, dėl neaiškių priežasčių išmušami elektros automatiniai jungikliai, mirganti šviesa, aprūkusios dėmės, degimo žymės ant kištukinių lizdų bei jungiklių, juntamas elektros laidų svilėsių kvapas, įjungtas elektros prietaisas „krečia“, elektros lizdas kibirkščiuoja. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtinai informuokite apie tai patalpų savininką ar kitą atsakingą asmenį“, – sako E. Daukšas.
Šioms problemoms spręsti, pasak eksperto, galima pasitelkti apsaugos nuo gaisro prietaisą AFDD+. Praktika rodo, kad tai yra patikimiausias būdas užkirsti kelią gedimų elektros instaliacijoje sukeltiems gaisrams. Jis aptinka gedimą instaliacijoje ir atjungia elektros srovę.
Kaip elgtis kilus nelaimei?
Pagal tyrimo rezultatus, jei jau nutiktų taip, kad kiltų nelaimė, 63 proc. žmonių žinotų, kaip elgtis. Vis dėlto dauguma jų pabrėžia, kad yra pasirengę tik nutikus pagrindinėms įmanomoms nelaimėms. Daugiau nei trečdalis lietuvių, ištikus nelaimei, nežinotų, kaip elgtis, tačiau dauguma apie tai norėtų gauti daugiau informacijos. Tai atskleidžia, kad nors ir, atrodytų, informacijos netrūksta, ji pasiekia toli gražu ne visus žmones.
„Šių metų pradžioje mus pasiekė skaudi informacija apie Rusijos, Kamerovo miesto, prekybos centre kilusį gaisrą, kuris nusinešė net 60 žmonių gyvybių. Tai labai svarbus signalas, kad niekas nėra apsaugotas nuo tokių nelaimių, todėl privalome įsidėmėti svarbiausius aspektus, kurie gali padėti mums išvengti skaudžiausių pasekmių“, – sako Edmondas Daukšas, „Eaton Electric“ padalinio atstovas Lietuvoje.
Kaip pabrėžia ekspertas, esant bet kokiame pastate, svarbiausia atkreipti dėmesį, kur yra pagrindiniai ir atsarginiai išėjimai. Kilus gaisrui, reikia stengtis išlikti ramiems, nepanikuoti ir įvertinus situaciją kuo greičiau palikti patalpą. Tokiu atveju labai svarbu įsiklausyti į apsaugos darbuotojų, administracijos nurodymus.
Kaip pataria E. Daukšas, paliekant patalpą reikia užsidengti veidą – svarbiausia nosį ir burną, pasistengti išvengti uždūmintų erdvių, nes dėl dūmų galima prarasti sąmonę. Palikdami pastatą, kuriame kilo gaisras, pasistenkite padėti vaikams, moterims bei vyresniems žmonėms. Tinkamai įvertinę aplinkybes ir laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galime išvengti skaudžių pasekmių.
Požiūrio į elektros ir evakuacijos sistemas Lietuvoje ir Estijoje tyrimą organizavo elektros valdymo kompanija „Eaton“. Tyrimas vyko naudojant „OMD Snapshots“ tyrimų sistemą, 2018 m. liepos mėn. Lietuvoje apklausti 1015, Estijoje – 701 interneto vartotojas (18–69 metų).