Lapkričio 21-ąją minima Pasaulinė televizijos diena. Beveik šimtmetį gyvuojanti televizija sparčiai ištobulėjo, darė įtaką ir yra bene didžiausio visuomenės pasitikėjimo sulaukiantis komunikacijos kanalas. Kokia bus XXII amžiaus televizija, ar ją nagrinėsime kaip praėjusio amžiaus literatūros kūrinius?
Lapkričio 21-ąją minima Pasaulinė televizijos diena. Beveik šimtmetį gyvuojanti televizija sparčiai ištobulėjo, darė įtaką ir yra bene didžiausio visuomenės pasitikėjimo sulaukiantis komunikacijos kanalas. Kokia bus XXII amžiaus televizija, ar ją nagrinėsime kaip praėjusio amžiaus literatūros kūrinius? Ko reikia gerai televizijos dramai sukurti? Atsakymus į šiuos klausimus Berlyne vykusioje Europos televizijos dramų laboratorijoje pateikė televizijos industrijos profesionalai iš Europos ir JAV.
Kūrėjai pasirenka, kokią televiziją kurti
Europos televizijos dramų laboratorijoje dalyvavusios Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos technologijų laboratorijos vedėjos ir studentų televizijos iniciatorės Aistės Ptakauskės dėmesį patraukė populiaraus amerikiečių serialo „Reklamos vilkai“ (angl. „Mad Men“) scenaristo Victoro Levino išsakytos mintys apie autorinę televiziją, kad ji, kaip ir bet kuri kita autoriaus kūryba, turi aiškią koncepciją ir viziją, kurią autorius nori perteikti, todėl kūrėjas renkasi: ar kanalą panaudoti pinigams užsidirbti, ar tam, kad pasakytų kažką prasmingo apie visuomenę ir žmogaus prigimtį.
A. Ptakauskės nuomone, pirmasis pasirinkimas veda masinės produkcijos link, kuri ilgam nelieka žiūrovų atmintyje, o antrasis – prie tokios televizijos, kuri kelia diskusijas ir verčia pamąstyti. „Televizijos kūrėjai gali ne tik suteikti pramogą žiūrovams, bet ir paskatinti juos susimąstyti. Pasinaudojus šia galimybe, televizija netaps vienadienė, ji galėtų tapti socialiniu komentaru ar meno kūriniu, kuris XXII amžiuje bus analizuojamas taip pat, kaip dabar praėjusio amžiaus literatūra. Todėl visada galime pasirinkti, kokią televiziją norime kurti“, – įsitikinusi A. Ptakauskė.
3 gerai televizijos dramai būdingi bruožai
Televizijos dramos, sulaukiančios pasaulinio pripažinimo, pasižymi trimis pagrindiniais bruožais. Visų pirma, jų pagrindinius veikėjus drasko stiprus vidinis konfliktas, kuris generuoja visą dramos veiksmą. Kuo sunkiau herojus išsprendžia konfliktą, tuo ilgiau turi šansų gyvuoti televizijos drama.
A. Ptakauskė atkreipia dėmesį, kad antras geros televizijos dramos požymis – aktuali tema. Kaip pavyzdį ji pateikia danų televizijos dramą „Pilis“ (dan. „Borgen“), kurioje pasakojama apie išgalvotą Danijos Ministrę Pirmininkę ir keliamas klausimas: ar moteriai šiuolaikinėje visuomenėje įmanoma turėti sėkmingą karjerą ir būti laimingai? Padarydami pagrindinę heroję Ministre Pirmininkę, filmo kūrėjai siekė, kad visi iššūkiai ir sunkumai, su kuriais šiuolaikinėje visuomenėje tenka susidurti karjeros siekiančioms moterims, „Pilyje“ būtų atskleisti kiek įmanoma platesniame kontekste.
Temos aktualumas neturėtų būti siejamas vien su šiuolaikiškumu. A. Ptakauskė pastebi, kad serialo „Sostų karai“ (angl. „Game of Thrones“) veiksmas nevyksta atpažįstamoje šiuolaikinėje visuomenėje. „Milžiniško populiarumo serialo tema aktuali ir suprantama kiekvienam šiuolaikiniam žiūrovui. Žiūrėdamas šią dramą, žmogus priverstas susimąstyti apie tai, kaip atrodytų pasaulis, jeigu jo gyventojams nerūpėtų niekas – tik galia“, – teigia VGTU dėstytoja.
Prakalbusi apie serialą „Sostų karai“, A. Ptakauskė atskleidžia ir trečią ne mažiau svarbų geros televizijos dramos bruožą – išgalvotą pasaulį, kuriame gyvena ir veikia personažai. Šis pasaulis, anot jos, turi įtraukti, užburti, įtikinti ir priversti nevalingai sušukti: „Va, šito dar nesame matę!“
„Originali draminė prieiga masina prie televizijos ekranų, o aktuali tema ir herojai su stipriu vidiniu konfliktu išlaiko žiūrovų susidomėjimą. Todėl televizijos dramų kūrėjams tenka nemenkas iššūkis. Viena vertus, jie turi sukurti originalų ir dar nematytą dramos pasaulį. Kita vertus, žvelgdami į tą pasaulį, žiūrovai turi jaustis taip, lyg stebėtų savo pačių vidinę dramą“, – iššūkius įvardija A. Ptakauskė.
Kokia bus ateities televizija?
Analizuodami užsienio šalių televizijos dramas, turime pripažinti, kad lietuviškos televizijos dramos pasaulinėje rinkoje vis dar nekonkurencingos. Anot VGTU dėstytojos, tokia situacija tęsiasi todėl, kad dauguma mūsų šalies prodiuserių ir transliuotojų neskiria pakankamai laiko ir išteklių scenarijams kurti. Lietuvoje itin gajus klaidingas įsitikinimas, kad gerą scenarijų per mėnesį gali parašyti vienas žmogus. Tačiau pasaulyje tokia praktika netaikoma – Vakarų Europos šalyse televizijos dramų scenarijai vystomi mažiausiai metus.
A. Ptakauskės manymu, ateityje televizija darysis vis drąsesnė ir aštresnė, nebijanti imtis pačių jautriausių visuomenės temų. Ji priduria, kad auganti komunikacijos kanalų gausa lemia vis didesnę auditorijos fragmentaciją – kiekvienas žiūrovas nori matyti tik jam aktualų turinį. „Turinio įvairovė ateityje turės neišvengiamai augti. Tai reiškia, kad pasaulinėje rinkoje atsiras vis daugiau vietos įvairioms kalboms, požiūriams, kultūroms. Izraelyje sukurta televizijos drama „Fauda“ yra puikus šios tendencijos pavyzdys – drama hebrajų ir arabų kalbomis transliuojama su angliškais subtitrais „Netflix“ platformoje ir žiūrima visame pasaulyje. Manau, ateityje tokių hitų iš mažų šalių, įskaitant ir Lietuvą, pasaulinėje rinkoje tik daugės“ – įžvalgomis dalijasi A. Ptakauskė.
