Technologijų pasaulyje gerai žinomas futuristas, dirbtinio intelekto ekspertas Michael Ludden atvyksta į Lietuvą. Tarptautinėje mobiliosios ekonomikos konferencijoje „Baltic Mobile Congress“ virtualios ir papildytos realybės specialistas papasakos, kaip mūsų gyvenimą pakeis virtuali ir papildyta realybė. Anot jo, mūsų laukia labai įdomūs pokyčiai.
Technologijų pasaulyje gerai žinomas futuristas, dirbtinio intelekto ekspertas Michael Ludden atvyksta į Lietuvą. Lapkričio 15 d. Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje mobiliosios ekonomikos konferencijoje „Baltic Mobile Congress“ virtualios ir papildytos realybės specialistas papasakos, kaip mūsų gyvenimą pakeis virtuali ir papildyta realybė. Anot jo, mūsų laukia labai įdomūs pokyčiai.
Su žinomiausiais technologijų gamintojais „IBM Watson“, „Samsung“, „Google“ ir kitais dirbęs M. Ludden teigia, kad jau šiandien dirbtinį intelektą sutinkame kasdien, o per ateinančius 5 metus jis apims visas mūsų gyvenimo sritis.
Esate kelių knygų apie transhumanizmą ir papildytą realybę bendraautorius. Šie leidiniai jau netrukus pasieks knygynus. Kas Jus šiandien labiausiai domina technologinių inovacijų srityje?
Šiandien man įdomiausia stebėti dirbtinio intelekto veikiamus pokyčius vykstančius virtualios ir papildytos realybės sferose ir kaip tai pakeis pasaulį, kuriame gyvename, dirbame ir mokomės. Jau dabar imersinės technologijos, virtuali ir papildyta realybė, yra pritaikomos švietimo, sporto, gydymo ir saugumo srityse. Todėl man neabejotinai smagu stebėti, į kokias dar netikėtas mūsų gyvenimo sritis per ateinantį dešimtmetį įsilies šios technologijos ir kaip jos teigiamai pakeis mūsų kasdienybę.
Dirbtinis intelektas turi gebėjimą mokytis ir tobulėti. Kokį, Jūsų nuomone, lygį jis yra pasiekęs šiuo metu?
Aš visada sakau, kad apie dirbtinį intelektą kalbėti ir jį vertinti galima dviem būdais. Pirmiausia, yra siauras dirbtinis intelektas, kuris tam tikrus dalykus atlieka labai gerai, tačiau jis negali pats priimti sprendimo savarankiškai mokytis ir tobulėti kitose srityse. Pavyzdžiui, mokslininkai gali tokį dirbtinį intelektą išmokyti nugalėti geriausią pasaulyje strateginio žaidimo „Go“ žaidėją, tačiau šis dirbtinis intelektas niekada nepatars meilės reikaluose.
O koks yra antrasis būdas?
Tai yra savarankiškai tobulėjantis dirbtinis intelektas, kuris gali pats nuspręsti, ko nori imtis. Pavyzdžiui, jis gerai žaidžia šachmatais, tačiau pats priima sprendimą, kad nori mokytis piešti, ir tai jam puikiai sekasi. Šiuo metu pasaulyje mes turime labai daug siaurojo dirbtinio intelekto pavyzdžių, tačiau dar neturime nė vieno antrojo tipo. Deja, esame dar ganėtinai toli nuo jo ir kol kas sunku prognozuoti, kada dirbtinis intelektas pasieks aukštesnį lygį.
Skeptikai nuogąstauja, kad virtuali realybė iš žmonių atims jų darbus. Ar taip gali atsitikti?
Jeigu pažvelgtume į istoriją, pamatytume, kad žmonės visada baiminosi, jog technologijos užims jų vietą ir atims iš jų darbus. Bet atvirkščiai, patirtis rodo, kad jos padeda darbus atlikti greičiau, paprasčiau ir efektyviau. Prieš tūkstančius metų žmonės statė piramides ir akmens luitus nešiojo patys, o šiandien statybininkai gali valdyti milžiniškas mašinas, kurios palengvina jų darbą. Dėka dirbtinio intelekto žmonėms nebereikės suvedinėti duomenų į „Excel“ programos lenteles ar daryti kitų skaitmeninių darbų, kuriuos geriau atlieka įrenginiai. Žmonės niekur nedings, jie tiesiog valdys šiuos procesus.
Ko, Jūsų nuomone, dar galima tikėtis iš dirbtinio intelekto po 5 metų?
Penkerių metų perspektyvoje neliks tokios srities, kurioje nebus pritaikytas dirbtinis intelektas. Viskas – nuo medicinos iki žaidimų, nuo verslo iki rinkodaros – neišvengiamai bus paveikti dirbtinio intelekto. Aš manau, kad tam nereikės nė penkerių metų, kai dirbtinis intelektas taps įprastu dalyku kasdieniniame mūsų gyvenime.
