Elektroninis sportas jau aplenkė futbolą pagal pasaulinių pajamų augimo potencialą, tačiau dar gerokai atsilieka pagal savo realią finansinę vertę. „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) pateiktoje ataskaitoje matyti, kad sporto industrijos atstovams kelia nerimą augančios kartos apatija tradicinėms sporto šakoms.
Tyrime dalyvavo 470 aukščiausio lygio su sporto industrija susijusių vadovų iš 42 pasaulio šalių. Vertinant sporto šakų potencialą taškais daugiausiai jų surinko būtent e. sportas (100), antroje vietoje atsidūrė futbolas su 81,7 taško, o trečiojoje – krepšinis su 80,1 taško. Bendra e. sporto rinka pasaulyje PwC yra vertinama 805 mln. dolerių, 2022-aisiais ji pasieks 1,58 mlrd. vertę, rašoma RBC.
Neabejotina plėtra, tačiau tradiciniai sportai vis dar uždirba daug daugiau
Rėmėjų lėšos sudaro didžiąją 2017-2018 e. sporto metų industrijos dalį – 277 mln. dolerių, jau 2022-aisiais ji sieks 500 mln. dolerių. Už transliacijos teises per 12 mėnesių buvo surinkta 163 mln. Dar 129 mln. yra vartotojų sumokamos lėšos, o likę 55 mln. yra pajamos už bilietus.
Nepaisant itin veržlaus kibernetinio, arba elektroninio, sporto vystymąsi ir augimo prognozes, pagal pajamas futbolą aplenkti kol kas neatrodo realu. PwC nepateikia futbolo gaunamų pajamų per metus skaičiavimų, tačiau 2016-aisiais, ruošiantis Rusijoje vykusiam pasaulio čempionatui, buvo paskaičiuota, kad dešimties Europos (įskaitant Rusija ir Turkiją) šalių klubų bendros pajamos sudarė 16,2 mlrd. dolerių.
Sporto vadybininkai jau negali ignoruoti žaidimų industrijos populiarumo: 70,5 proc. apklaustųjų tvirtino, kad įžvelgia būtinybę kurti kibernetinio sporto strategiją savo darbe. Iš neketinančių tai daryti net 67 proc. atvirai pripažino, kad tiesiog nesupranta šios industrijos veikimo modelio. 62 proc. pareiškė, kad nesupranta e. sporto auditorijos poreikių, o 38 proc. akcentavo e. sporto ekosistemos nebrandumą.
Pramogų industrija pastaruoju metu patiria skaitmeninę transformaciją, su kuria pastaruoju metu susiduria visos rinkos. Tai tiesioginė pasekmė užaugusios naujos, „skaitmeninės“ vartotojų kartos, kuri pateikia „visiškai kitus reikalavimus bet kokiems pasilinksminimo formatams palyginus su kitomis kartomis“, rašoma PwC ataskaitoje.
Jaunimo elgesys – pagrindinė grėsmė sporto industrijai
Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai nerimo ekspertams kelia jaunosios kartos vartojimo elgesio pokyčiai. Jaunimas nežiūri televizoriaus ir ieško pramogų išmaniuosiuose telefonuose. Šį faktorių, kaip pagrindinę grėsmę sporto industrijai įvardijo 71,8 proc. respondentų. IRIS Intelligence duomenimis, tik 17 proc. auditorijos, deklaravusios norą žiūrėti top-5 futbolo lygos komandų rungtynes per televiziją, yra jaunesni nei 35 metų. Tuo metu internetu norinčių žiūrėti sportą jaunuolių skaičius siekia 45 proc. „Akivaizdu, kad mes stebime kartų kaitos lūžį – tą patį turinį jaunimas žiūri visiškai kitaip, negu suaugę sirgaliai“, – aiškina analitikai. Jų rekomendacija – jaunosios auditorijos poreikių suvokimo įtraukimas į sporto atstovų verslo prioritetus.
Geriausių momentų santraukos – perspektyviausias sporto turinys
Geriausios rungtynių ar varžybų akimirkos (angl. highlights) ir vaizdo paslauga pagal užsakymą (angl. video on demand) buvo įvardinti kaip perspektyviausias artimiausių 3-5 metų turinys. Tokios prognozės – tai išaugusio mobiliojo ryšio ir sumažėjusio dėmesio koncentracijos pasekmės. Dėl to ekspertai pažymi ne tik to, kas yra rodoma rungtynių metu svarbą, tačiau ir turinio, kuris yra palydi įvykį tam skirtose platformose.
Sporto industrijos atstovai taip pat pažymėjo, kad turinio transliacijos ateityje tik brangs, nes poreikis joms nuolat auga.