Didėjant sąmoningumui, keičiasi ir didžiųjų korporacijų bei vyriausybių požiūris. Anksčiau tapatinamos su pavojumi ir kibernetiniais nusikaltimais, šiandien kriptovaliutos įgyja žmogišką veidą. Dėl naujo teisinio reglamentavimo ir naujų taisyklių, kriptovaliutų rinka tampa labiau civilizuota ir prijaukinta, o ekspertai pradeda ją vadinti ateities valiuta.
Didėjant sąmoningumui, keičiasi ir didžiųjų korporacijų bei vyriausybių požiūris. Anksčiau tapatinamos su pavojumi ir kibernetiniais nusikaltimais, šiandien kriptovaliutos įgyja žmogišką veidą. Dėl naujo teisinio reglamentavimo ir naujų taisyklių, kriptovaliutų rinka tampa labiau civilizuota ir prijaukinta, o ekspertai pradeda ją vadinti ateities valiuta. Kriptovaliutų prekybos platforma „Luno“ patikrino, kokį požiūrį į kriptovaliutas turi pasaulinės korporacijos ir kaip valstybėms sekasi jas teisiškai reglamentuoti.
1. Didžiosios korporacijos – už kriptovaliutas!
Pasaulio ekonomikos forumas pranešė apie padidėjusį blockchain technologijų panaudojimą pasaulio ekonomikoje. Pasak analitikų, iki 2028 m. šios sistemos naudojimas gali pritraukti net 1 trilijoną dolerių. Vis dar randama blockchain pritaikymo galimybių naujuose sektoriuose. Be kita ko, blockchain jau naudojama medicinos, muzikos ir logistikos srityse. Pagal audito-konsultavimo milžinės „PwC“, ištyrusios 600 korporacijų iš 15 šalių, duomenis, net 84 % įmonių nori naudoti arba jau pradeda diegti blokų grandine paremtas sistemas. Reitingo viršūnėje yra JAV ir Kinija.
„Blockchain – tai neabejotinai karšta tema. Daugelis žmonių mato ateitį technologijose, o ne pačiose kriptovaliutose. Vis dėlto, verta paminėti, kad blockchain ir kriptovaliutos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Pernelyg griežtos skaitmeninės valiutos apyvartos taisyklės stabdo visos technologijos techninę pažangą“ – komentuoja už „Luno“ Rytų Europos regioną atsakinga Magdalena Golebievska. „Plėtrą stabdo vis dar neaiškus teisinis reguliavimas ir ribotas vartotojų pasitikėjimas“ – priduria M. Golebievska.
O koks yra didžiausių korporacijų požiūris į kriptovaliutas?
#1 „Facebook“
Didžiausia staigmena interneto vartotojams yra „Facebook“ bendrovė, kuri iš pradžių šiuo klausimu buvo labai konservatyvi ir blokavo visas su kriptovaliutomis susijusias reklamas. Tačiau neseniai „Facebook“ kardinaliai pakeitė savo politiką. Nors vis dar blokuojamos su skaitmeniniais pasirinkimo sandoriais ir ICO susijęs turinys, „Facebook“ atšaukė kriptovaliutų reklamos draudimą. Taisyklės yra aiškios: jei subjektas „Facebook'e“ nori reklamuoti kriptovaliutas, jis turi pateikti specialų prašymą ir nurodyti informaciją apie licencijos turėjimą. Be to, buvo suburta Davido Marcuso vadovaujama blockchain komanda. Ji dirba diegiant šia technologija paremtą programą. Analitikai neatmeta galimybės, kad „Facebook“ kuria savo kriptovaliutą.
#2 „Google“
„Facebook“ pėdomis seka bendrovė „Google“, kuri rugsėjo 25 d. panaikino kriptovaliutų reklamos draudimą. Draudimas buvo įvestas birželį ir apėmė kriptovaliutas, ICO, kryptovaliutų biržas ir portfelius, pasirinkimo sandorius, diferencialines sutartis ir Forex platformas. Naujos taisyklės turėjo apsaugoti vartotojus nuo programišių ir sukčiavimo. Tačiau nuo spalio „Google“ visiškai panaikins šį draudimą ir leis reguliuojamoms kriptovaliutų biržoms savo svetainėse publikuoti reklamą. Kol kas reklamos bus rodomos tik JAV ir Japonijoje, tačiau turėtume tikėtis tolesnio sąrašo papildymo šalimis, kurioms pradėtos taikyti naujos taisyklės. „Google“ taip pat ketina įdiegti sertifikavimu pagrįstą sistemą: „Reklamuotojai turi gauti „Google“ sertifikatą konkrečiai šaliai, kurioje bus rodomos jų reklamos. Dėl sertifikavimo jie galės kreiptis po šių taisyklių įvedimo spalio mėnesį. Taisyklės bus taikomos visame pasaulyje, visiems šiuos finansinius produktus reklamuojantiems subjektams“, – pareiškė „Google“. Viena iš draudimų atsisakymo priežasčių gali būti auganti rinka ir jos potencialas. Verta prisiminti, kad reklama sudaro net 86 proc. visų „Google“ įmonės „Alphabet“ pajamų.
#3 „Microsoft“, „Starbucks“ ir „Boston Consulting“
Kiti pasaulio gigantai: „Microsoft“, „Starbucks“ ir konsultavimo firma „Boston Consulting“ remia projektą „Bakkt“, pagal kurį bus parengta „saugi kriptovaliutų rinkos aplinka“. Projektu siekiama reguliuoti rinką, užtikrinti aiškius ir skaidrius mechanizmus ir užtikrinti pinigų saugojimo ir šifravimo galimybę.
#4 „Visa“ ir „Mastercard“
Kriptovaliutų organizacijos taip pat mato bendradarbiavimo galimybę su „Visa“ ir „Mastercard“ bendrovėmis. Štai „Revolut“ neseniai pristatė metalinę mokėjimo kortelę, kuri palaiko tiek tradicines valiutas, tiek kriptovaliutas. „Luno“ platformoje taip pat diegiamos įvairios priemonės, viena iš jų – tai galimybė deponuoti lėšas naudojant „Visa“ ir „Mastercard“ mokėjimo korteles. Verta paminėti, kad tiek „Revolut“, tiek ir „Luno“ investuotojas yra Europos lyderis „Balderton Capital“. Kriptovaliutų privalumais taip pat pradeda tikėti ir mokėjimų negrynaisiais pinigais paslaugų teikėjai. Liepos mėnesį „Mastercard“ gavo patento teises, kurios paspartins kriptovaliutų sandorių operacijas.
#5 PKO BP
Lenkijoje taip pat yra pastebimi požiūrio į kriptovaliutas pokyčiai. Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“, kaip pirmoji finansų įstaiga Lenkijoje, pristatė bankinių operacijų blokų grandinę, kuri turėtų paspartinti finansinių operacijų procesus. „PKO BP“ neketina apsiriboti vienu sprendimu ir nori sekti šiuolaikines tendencijas.
#6 „Goldman Sachs“
Didžiulę įtaką kriptovaliutų rinkai taip pat turi Amerikos investicinis bankas „Goldman Sachs“, kuris aptarnauja stambiausias įmones, vyriausybes ir turtingiausias pasaulio šeimas. Deja, neseniai bankas sugriežtino savo su kriptovaliutomis susijusias taisykles. Tuo tarpu, kai pasaulio gigantai, t.y. „Facebook“ arba „Google“ atsiveria naujai rinkai, „Goldman“ atsisako kriptovaliutų prekybos, kas prisidėjo prie rinkos reguliavimo panaikinimo. Viešai paskelbus šį „Goldman“ sprendimą, „Bitcoin“ per 10 minučių prarado 6 % vertės, „Ethereum“ – 9%, „Litecoin“ – 7,1 %, o „Ripple“ – 7,7 %. Nuo kriptovaliutų rinkos pradžios „Goldman“ apie jas bando kalbėti atsargiai. Kas kiek laiko šis bankas keičia savo oficialią poziciją, vieną kartą apie kriptovaliutų rinką kalbėdamas teigiamai, kitą kartą – kritiškai. „Goldman“ mato ateitį blockchain technologijoje ir pastebi jų didžiulį poveikį šiuolaikinei ekonomikai, tačiau kriptovaliutos – tai vienas didelis nežinomasis. Skeptiškas požiūris galėjo atsirasti dėl vis didėjančio ir nuo bankų pasaulio nepriklausomo kriptovaliutų populiarumo. Investicinių bankų lyderis pastebi pokyčius ir jaučia, kad kriptovaliutos jau kvėpuoja į nugarą. Deja, „Goldman“ kritiškumas neturės teigiamo poveikio visai rinkai ir prisidės prie rinkos reguliavimo panaikinimo, o tai gali atbaidyti potencialius investuotojus.
2. Kriptovaliutos ir teisinis reguliavimas
Blockchain technologija jau paremtos vairavimo teisės Australijoje, Indijos valstybės tarnautojų siuntimas edukacinėms kelionėms į kitas šalis, nacionalinės kriptovaliutos pristatymas... Tai tik keletas iš visų sprendimų. Valdžios sąmoningumas didėja, visi žino apie kriptovaliutų rinkos reguliavimo svarbą ateities ekonomikos perspektyvoms. Didžiuliu žingsniu į priekį gali būti tarptautinis kasmetinio forumo „HackIT 4.0“ apskritasis stalas Kijeve. Susitikime rinkos lyderiai ir saugumo ekspertai diskutavo apie kibernetinį saugumą ir bandė nustatyti bendrus standartus. Visiems yra aišku, kas valstybės neišvengs technologijų plėtros. Lieka tik vienintelis klausimas, kaip atsidursime naujojoje situacijoje?
#1 Malta ir Šveicarija – kriptovaliutų rojus
Tikras kriptovaliutų rojus žemėje yra Malta – maža salų šalis, kuri daugiausia yra siejama su Viduržemio jūros klimatu, turizmu ir kvapą gniaužiančiais vaizdais. Malta yra mažiausia ES valstybė narė, tačiau būtent čia nusprendė įsikurti didžiausios kriptovaliutų biržos. Žinoma, kalbama apie „Binance“ ir „OKEX“ platformas. Liepą Malta pateikė keletą taisyklių, kurios kriptovaliutų šakai suteikia „teisinio tikrumo“. Pats Maltos premjeras Josephas Muscatas mano, kad „kriptovaliutos – tai neišvengiama pinigų sistemos plėtros ateitis ir mūsų būsimos ekonomikos pagrindas“. Naujieji teisės aktai apibrėžia visą rinką ir, kas svarbu, neprieštarauja ES teisei.
Panašią strategiją priėmė ir Šveicarija, kuri nuosekliai įveda naujus kriptovaliutoms palankius sprendimus. Birža „SIX“ planuoja sukurti kriptovaliutų biržą, kuri bus visiškai teisėta ir reguliuojama finansų rinkų reguliavimo institucijos FINMA ir Centrinio banko. FINMA suklasifikavo ICO žetonus ir juos vertina kaip vertybinius popierius. Jiems taikomos nuostatos yra panašios kaip ir akcijų, obligacijų ar išvestinių finansinių priemonių atveju. Šveicarijos valstybiniai geležinkeliai įvedė bitkoinų pardavimą bilietų automatuose. Be to, Šveicarijos Cugo miestas yra laikomas vienu iš labiausiai kriptovaliutoms palankių miestų. Tai pirmoji vieta pasaulyje, kurioje už vietinius mokesčius ir komunalines paslaugas galima mokėti bitkoinais. Šveicarija siekia tapti kriptovaliutų sostine ir turi didelius šansus gauti šį titulą. Žiniasklaida ir ekspertai Cugo miestą jau vadina Kripto slėniu, o Šveicariją kripto tauta.
#2 Prancūzija: kriptovaliutos – galimybė atstatyti ankstesnę padėtį
Prancūzija stato už ICO ir turi didelių ambicijų tapti pavyzdžiu kitiems. Prancūzijos vyriausybė, siekdama geriau suprasti rinką ir taikyti atitinkamas taisykles, reguliariai rengia diskusijas blockchain bendruomene ir verslininkais. Balandžio mėnesį bitkoino mokestis buvo apmokestintas fiksuotu 19 % dydžiu. Aiškiu teisiniu reguliavimu Prancūzija siekia išlaikyti vietos investuotojus ir tapti ICO sostine.
#3 Iranas ir Venesuela – valstybinė kriptovaliuta
Kriptovaliutos gali tapti proga apeiti doleriais skaičiuojamas JAV ekonomines sankcijas. Irane kriptovaliutų gavyba yra priskirta pramonės šakai, o valstybės valdžia užsakė sukurti savo nacionalinę kriptovaliutą. Tačiau pirmoji, kriptovaliutą kaip piniginį vienetą priėmusi šalis yra Venesuela. Rugpjūtį ji pristatė oficialią valstybinę kriptovaliutą – Petro, kuri yra atspari tikrosios vertės mažėjimui. Dėl šių pokyčių vyriausybė 3000 procentų padidino minimalų darbo užmokestį.
#4 Indija – edukacinės kelionės
Kriptovaliutos sparčiai vystosi Indijoje. Rugsėjį Vyriausybė turi paskelbti konkrečias kriptovaliutų gaires, o Aukščiausiasis teismas turi nuspręsti, ar kriptovaliutų draudimas buvo pagrįstas. Indijoje valstybės tarnautojai siunčiami edukacinėms kelionėms į kitas šalis, kur jie turi daugiau sužinoti apie kriptovaliutų rinką ir užmegzti ryšius dėl galimo bendradarbiavimo su vietos reguliavimo institucijomis. Indijos centrinis bankas taip pat dirba kuriant skaitmeninį atpažinimo raktą, kuris bus taikomas rupijomis. Tai padės išspręsti didelę fizinių monetų ir banknotų gamybos kainą.
#5 Lenkija – rinkos pažinimas
Lenkija taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę sukurti vienodą, nacionalinį teisinį reguliavimą. Nuo 2019 m. Lenkijos vyriausybė įvedė taip vadinamą „Belkos“ mokestį, kurio dydis 19 %. Taip pat buvo supaprastintos taisyklės, sukurtas skaidrus kriptovaliutų apibrėžimas, buvo išaiškinti neaiškumai apskaičiuojant juridinių asmenų sąnaudas. Nacionalinis teisėkūros centras oficialiai pripažino kriptovaliutą kaip skaitmeninį pinigų ekvivalentą, kurio neišduoda nė vienas bankas. Pajamos bus klasifikuojamos kaip pajamos iš piniginio kapitalo arba kapitalo prieaugio. Dar vienas žingsnis į priekį – Lenkijoje buvo įkurta bitkoino asociacija, kuri skatina ir plėtoja šią kriptovaliutą. Ji taip pat saugo visos rinkos interesus šalies teritorijoje. Neseniai asociacija nusiuntė peticiją UOKiK (konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai) ir ombudsmenui dėl banko sąskaitų uždarymo kriptovaliutų srities įmonėms, kas turėjo neigiamos įtakos Lenkijos kriptovaliutų rinkai. Sąraše nurodyti 15 bankų, kurie naudojo ribojančius veiksmus. UOKiK ir ombudsmenas šiuo klausimu nepareiškė savo nuomonės ir nesiėmė jokių konkrečių veiksmų. Tai rodo, kad Lenkija yra viena iš šalių, kurios vis dar bando pažinti šią rinką ir žiūri į ją iš didelio atstumo. Kol kriptovaliutos prilygs fiziniams pinigams, praeis dar keleri metai ir atsiras dar daug reguliavimo taisyklių. Tačiau tikėkimės, kad vyriausybė sėkmingai pritaikys naujas taisykles prie šiuolaikinės rinkos ir visuomenės poreikių.
#6 Lietuva ir Estija – Baltijos šalys ir kriptovaliutos
Kriptovaliutos taip pat gali tapti šansu padidinti šalies reikšmę tarptautinėje arenoje. Geriausias pavyzdys yra Baltijos valstybės. Lietuva ir Estija jau keletą metų stebi technologines naujoves ir sėkmingai jas įveda savo šalyse.
Lietuva birželį paskelbė išsamias su ICO susijusias rekomendacijas, į kurias įtrauktos ir mokesčių bei apskaitos taisyklės. Praėjusiais metais šalis gavo 500 mln. eurų iš veiklos, susijusios su kriptovaliutomis ir blockchain. Lietuva taip pat tampa startuolių centru. Lietuvos edukacinėje platformoje „BitDegree“ yra daugybė seminarų programavimo, naujų technologijų ir kibernetinio saugumo klausimais. Už naudojimąsi platforma studentai gauna atpažinimo raktus, kuriuos gali konvertuoti ar keisti į kvalifikacijos kėlimo kursus. Atpažinimo raktų skaičius priklauso nuo mokymosi rezultatų. Kūrėjai platformos reikmėms taip pat sukūrė savo kriptovaliutą. Be to, bendradarbiaujančios įmonės gali kurti savo kursus ir stipendijų programas.
Panašią politiką vykdo ir Estija, kuri yra viena iš labiausiai palankių kriptovaliutų rinkai valstybių. Dėl nesudėtingo teisinio reguliavimo ir patrauklios mokesčių sistemos Estija dažnai lyginama su Malta. Ji taip pat skiria daug dėmesio blokų grandinės technologijų, duomenų apdorojimo sistemų ir kitų skaitmeninių inovacijų plėtojimui. Estija yra pirmoji šalis, kuri pristatė „e-rezidenciją“ – skaitmeninį identifikatorių užsieniečiams. Ši šalis pat ketino įvesti savo kriptovaliutą Estcoin, kuri būtų Euro atitikmuo santykiu 1:1, tačiau bankų lobistai ir Europos centrinis bankas prisidėjo prie veiksmų šioje srityje sustabdymo. Tikėkimės, kad ši situacija netrukus pasikeis.
Visas pasaulis mato Baltijos šalių vystymąsi, pasaulio rinkos žaidėjai vis daugiau investuoja į šią Europos dalį. Pavyzdžiu galėtų būti „Samsung“ bendrovė, kuri neseniai savo salonuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje priėmė mokėjimus kriptovaliutomis.
Kiekviena šalis priima savo strategiją. Teisinis reglamentavimas ir vyriausybės požiūris dažnai įtakoja kriptovaliutų rinkos vystymąsi tam tikroje šalyje. Tai puikiai matoma reitinguose. Balandį Amerikos investicinis bankas „Morgan Stanley“ paskelbė šalių reitingą pagal prekybos kriptovaliutomis apimtį ir registruotų kriptovaliutų biržų skaičių. Pirmojo reitingo pirmoje vietoje yra Malta, daugiausiai dėl to, kad ten įsikūrusi „Binance“. Toliau rikiuojasi: Belizas, Seišeliai, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Šiaurės Korėja. Kalbant apie registruotų kriptovaliutų biržų skaičių, šiame reitinge pirmą vietą užima Jungtinė Karalystė, Lenkija yra 13 vietoje. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad tai yra dinamiška rinka ir nuo to laiko dėl naujo teisinio reglamentavimo galėjo atsirasti pokyčių. Kaip pabrėžia pats Morgan'as Stanley: „ Konkrečios, tačiau patrauklios taisyklės yra tai, dėl ko kriptovaliutų birža pasirenka šią, o ne kitą šalį. (...). Bendrovėms ypač patrauklus reguliavimo tikrumas, dėl ko jos gali užtikrintai planuoti savo ateitį, nes žino, ko tikėtis“.
Taigi, ar teisinis reglamentavimas, tiksliau jo nebuvimas, kaip ir pernelyg lokalus požiūris į pasaulines technologijas, gali užkirsti kelią technologijų vystymuisi?
„Nepaisant to, kad kriptovaliutų rinka vis dar yra pradiniame plėtros etape, matome didelį tokių sandorių potencialą ir paklausą. Negalima nepaisyti sprendimo, kuris leidžia siųsti milijonus dolerių į bet kurią Žemės vietą už maždaug 0,1 USD, tai yra tūkstančius kartų mažiau nei dabar esančios finansinės sistemos atveju. Jei prie to dar pridėsime pastebimą tūkstantmečio kartos entuziazmą, susidursime su neišvengiamais pokyčiais, kurie vyksta tiesiog mūsų akyse. Jų jau nepavyks sustabdyti. Lieka tik nustatyti, kurios šalys dėl šių pokyčių turės daugiausia naudos“, – apibendrina Rytų Europos regiono Luno vadovė M. Golebievska.
