Vėžio gydymui skirti tyrinėjimai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą revoliuciją – smarkiai patobulėjo ankstyva diagnostika, atsirado daugybė inovatyvių gydymo metodų. Du iš jų šiuo metu intensyviai tobulina VDU mokslininkai: naujausias jų projektas integruoja du metodus, kurie susiję su ląstelių ir audinių veikimu elektriniais laukais bei ultragarsu.
Vėžio gydymui skirti tyrinėjimai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą revoliuciją – smarkiai patobulėjo ankstyva diagnostika, atsirado daugybė inovatyvių gydymo metodų. Du iš jų šiuo metu intensyviai tobulina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, jau daugiau nei 20 metų ieškantys būdų efektyviai įvesti vaistus į vėžinį audinį: naujausias jų projektas integruoja du metodus, kurie susiję su ląstelių ir audinių veikimu elektriniais laukais bei ultragarsu.
Pasak projekto vadovo prof. Sauliaus Šatkausko, daug naujų vėžiui ir kitoms ligoms gydyti atrastų vaistų tenka atsisakyti, nes jie yra neefektyvūs – nepasiekia ląstelių taikinių arba nepatenka į ląstelių vidų. Ląstelės turi membraną, kuri reguliuoja, kas į jas patenka: norint geresnių terapinių rezultatų, būtina padidinti šios membranos pralaidumą.
„Pirmasis mūsų metodas vadinasi elektroporacija – ląsteles veikdami elektriniais laukais, didiname jų membranų pralaidumą ir taip sudarome sąlygas įvesti priešvėžinius vaistus arba palengvinti jų patekimą į vėžinį audinį“, – paaiškina prof. S. Šatkauskas. Europoje šis metodas jau yra paplitęs ir dažnai taikomas kaip alternatyvus arba papildomas vėžio gydymo būdas.
Antrasis VDU tyrėjų pasitelktas metodas yra susijęs su sonoporacija, kuri vyksta ultragarsu veikiant terpę, kurioje yra ląstelės ir kontrastinis agentas – mikronų dydžio burbuliukai. Veikiami ultragarso, šie mikroburbulai virpa (kavituoja) ir sprogsta, dėl to išlaisvinta energija pažeidžia ląstelių membranas ir sudaro sąlygas vaistų įvedimui.
Tačiau tiek sonoporacija, tiek elektroporacija šiuo metu yra nepakankamai efektyvios – jos itin veiksmingos tik gydant pirminius, matomus navikus, kai išgydoma beveik 100 procentų susirgusių pacientų. Mokslininkai nusprendė abu šiuos būdus sujungti su imuninės sistemos aktyvinimu ir pritaikyti gydant piktybinius navikus – pasiekti, kad liga būtų gydoma sistemiškai.
„Reikia, kad imuninė sistema suprastų, jog šios navikinės ląstelės yra tos, su kuriomis reikia kovoti – kad ji pati galėtų vystyti tolesnį darbą. Kitaip tariant, jei imamės gydyti vieno naviko, reikia, kad kitoje vietoje esantis navikas taip pat reaguotų ir mažėtų“, – projekto tikslus pristato mokslininkas.
Prof. S. Šatkausko tyrimų užuomazgos gimė Lietuvoje bei įvairių stažuočių ir konferencijų metu užsienyje. Tyrėjas prieš 20 metų lankėsi Gustave Roussy institute Paryžiuje, kur elektroporacijos metodas pirmą kartą pradėtas taikyti gydymui nuo vėžio. Kadangi metodas sujungia elektrinių laukų ir chemoterapijos taikymą, jis pavadintas elektrochemoterapija.
Vertindamas pastarųjų dešimtmečių pasiekimus biofizikas sako, kad revoliucija jau įvyko – ankstyva diagnostika šiandien leidžia itin sėkmingai kovoti su vėžiu, taip pat ištobulinti įvairūs vaistai ir gydymo metodai, kurie arba išgydo, arba gerokai palengvina ir prailgina pacientų gyvenimą.
„Kita vertus, farmacinė pramonė yra labai brangi – skaičiuojama, kad naujo vaisto įvedimas į kliniką (nuo atradimo laboratorijoje) kainuoja apie 1 milijardą eurų. Todėl bandoma dirbti su jau pritaikytais vaistais, adaptuoti juos. Čia ir yra mūsų projekto niša – pagerinti jau esamų vaistų patekimą į vėžines ląsteles“, – projekto ekonomiškumą įvardija prof. S. Šatkauskas.
Visuomenei kiek mažiau žinomas faktas, kad vėžio gydyme svarbų vaidmenį atlieka kalcis – tai ne tik apskritai sveikatai naudingas cheminis elementas, bet ir galima alternatyva priešvėžiniams vaistams, kurią galima naudoti vėžinių ląstelių naikinimui. Prof. S. Šatkausko projekte kalcis naudojamas kartu su elektroporacija.
„Kalcio jonai ląstelėse naudojami reguliuoti įvairius fiziologinius procesus, pavyzdžiui, inicijuoti programuotą ląstelės žūtį: ląstelėje staiga padaugėjus kalcio, ląstelė tai gali suvokti kaip signalą, kad kažkas ląstelėje negerai ir paleisti „programą“, kad ląstelė nusižudytų. Labai tikėtina, kad elektroporacijos ar sonoporacijos būdu ląstelėse padidinus kalcio jonų bei sukeliant jų žūtį, imuninę sistemą galima suaktyvinti taip, kad imuninės ląstelės pradėtų kovoti su vėžinėmis ląstelėmis“, – teigia biofizikas.
Kiti Lietuvos ir pasaulio mokslininkai taip pat intensyviai dirba vėžio gydymo srityje – pavyzdžiui, prof. S. Šatkauskas išskiria biochemiko profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrastą CRISPR/Cas9 metodą, kuris jau keletą metų drebina mokslo pasaulį. CRISPR/Cas9 metodas išnaudoja bakterijų apsaugos nuo virusų sistemą – sukurtos DNR „žirklės“, kurios leidžia ne tik koreguoti „blogus“ genus, bet ir efektyviau kovoti su įvairiomis ligomis, įskaitant ir vėžį.
Mokslininkas pripažįsta, kad nepaisant didžiulės pažangos, vėžio visiškai atsikratyti žmonija turbūt negalės – mūsų organizmuose nuolat gimsta ir žūva ląstelės, o tarp jų atsirandančios vėžinės ląstelės yra neišvengiamas reiškinys.
