Praūžus pirmiesiems mokslo metų mėnesiams, dalis pirmakursių tėvų susidūrė su nemažomis piniginėmis išlaidomis, padedant įsikurti jaunuoliams naujuose namuose. Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai dažniausiai studijuoti pradėsiantiems vaikams skiria bent 500-1000 Eur naujai savarankiško gyvenimo pradžiai. Tiesa, didelę dalį šių išlaidų sudaro elektroniniai prietaisai: kompiuteriai, buitinė technika ir t. t.
Praūžus pirmiesiems mokslo metų mėnesiams, dalis pirmakursių tėvų susidūrė su nemažomis piniginėmis išlaidomis, padedant įsikurti jaunuoliams naujuose namuose. Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai dažniausiai studijuoti pradėsiantiems vaikams skiria bent 500-1000 Eur naujai savarankiško gyvenimo pradžiai. Tiesa, didelę dalį šių išlaidų sudaro elektroniniai prietaisai: kompiuteriai, buitinė technika ir t. t. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ekspertai teigia, kad šiandien suteikiama nemažai galimybių, kaip sutaupyti ir į savarankišką gyvenimą studijuoti pradėsiantį vaiką išlydėti su pilnesne pinigine.
Tyrimo duomenimis, tik 1 iš 10 Lietuvos gyventojų, neseniai išleidusių jaunuolius gyventi savarankiškai, jų poreikiams išleidžia iki 200 Eur, kiek daugiau nei penktadalis gyventojų – 201–500 Eur . Tuo tarpu net trečdalis apklaustų tėvų teigė skiriantys bent 501–1000 Eur. Nuo 1001–2000 Eur išleidžia 8 proc. gyventojų, o nuo 2001 Eur ir daugiau – tik 5 proc.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė pastebi, kad didžiausią dalį šių išlaidų sudaro elektronikos prietaisai. Net 85 proc. tėvų pirko studentams nešiojamus kompiuterius, 46 proc. – telefonus. Jaunuolius teko aprūpinti ir buitiniais elektronikos prietaisais: virduliais, lygintuvais, mikrobangų krosnelėmis, šaldytuvais, televizoriais ar skalbimo mašinomis. Tik 8 proc. tėvų nepirko vaikams jokių elektroninių prietaisų. „Net 90 proc. Lietuvos apklaustų tėvų teigė, kad studijuoti pradėsiantiems vaikams pirko visiškai naujus prietaisus. Šiandien, kai į didesnį vartojimą nukreiptą linijinę ekonomiką keičia tvarų santykį su aplinka kurianti žiedinė, gyventojai skatinami ilgiau naudoti senesnius prietaisus, juos taisyti, jeigu tai yra ekonomiškai tikslinga, galiausiai, pirkti naudotus, bet dar puikiai veikiančius, daiktus. Tai ne tik aplinkai draugiškas ir socialiai atsakingas, bet ir piniginės neploninantis elgesys“, – pasakoja I. Baltrūnaitė.
Remiantis ankstesniais tyrimais, net 18 proc. elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose – nenaudojami. 5 iš 10 nenaudojamų prietaisų galėtų būti padovanoti ar parduoti. Tuo tarpu, jeigu daiktas naudojamas retai, bet jį turėti verta, galima pagalvoti apie jo nuomos galimybes. Pavyzdžiui, elektrinis grąžtas per metus gali būti panaudojamas keliasdešimt minučių. Užuot dulkėdamas, jis galėtų lengvai būti nuomojamas.
Šiandien išsinuomoti daiktą arba jį nuomoti kitiems yra nesudėtinga – socialiniame tinkle „Facebook“ yra susikūrusios ir aktyviai bendraujančios gyventojų bendruomenės, kuriose su tokiomis užklausomis galima drąsiai kreiptis. Taip pat yra sukurta ir specialių dalijimąsi skatinančių, internete veikiančių platformų, pavyzdžiui, dalinuosi.lt.
Norint padovanoti savo daiktus, reikėtų paklausti artimųjų, ar jiems jų netrūksta, kitu atveju galima susisiekti su artimiausiu dienos ar socialiniu paramos centru. Kalbant apie galimybes sutaupyti, perkant naudotus elektroninius prietaisus, daiktų pardavimo ar net mainymosi platformas Lietuvoje sunku jau ir suskaičiuoti. Keli pavyzdžiai: skelbiu.lt, savasdarbas.lt, mainyk.lt, vinted.lt ir t. t.
EPA atstovė taip pat patarė, ką daryti sugedus elektroniniams prietaisams. „Jeigu sugedusio prietaiso taisymo kaina yra didesnė nei 50 proc. naujo prietaiso kainos, taisyti ekonomiškai netikslinga. Tokių elektronikos atliekų nerekomenduojama kaupti namie. Tiesa, naudojimui nebetinkamų baterijų ir kitų smulkių elektroninių prietaisų (telefonų, bardaskučių, elektrinių dantų šepetėlių ir pan.) jokiu būdu negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius, elektronikos atliekoms yra skirti specialūs konteineriai. Jų EPA visoje Lietuvoje yra pastačiusi daugiau nei 4 tūkst. dažnai gyventojų lankomose vietose. Artimiausius elektronikos atliekų bei baterijų, akumuliatorių surinkimo taškus galima rasti EPA internetiniame tinklalapyje. O norintys atsikratyti stambiagabaričių visos komplektacijos elektronikos atliekų (pvz., šaldytuvo, skalbyklės, šaldiklio ir t. t.), gyventojų patogumui EPA surinkėjai išveža iš namų nemokamai. Juos išsikviesti galima telefonu 8695 55111 arba užpildžius formą oficialiame EPA tinklalapyje.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2018 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 5 dienomis, jos metu buvo apklausti 509 gyventojai iš visos Lietuvos.
