Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Dabar, kaip teigia mobilumo ekspertė dr. Kristina Gaučė, yra lūžio taškas: arba užleisime kelią automobiliams ir po dešimtmečio tapsime kamščiuose ir dūmuose amžinu miegu užmigusia Maskva arba pradėsime keistis bei tapsime panašesni į visų Europos sostinių svajonę – Kopenhagą.
Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose. Bet dabar, kaip teigia mobilumo ekspertė dr. Kristina Gaučė, yra lūžio taškas: arba užleisime kelią automobiliams ir po dešimtmečio tapsime kamščiuose ir dūmuose amžinu miegu užmigusia Maskva arba pradėsime keistis bei tapsime panašesni į visų Europos sostinių svajonę – Kopenhagą. O tam reikia ne vien mieto pastangų, bet ir jo gyventojų įpročių pokyčio.
„Kopenhagoje vienas gyventojas per metus spūstyse praleidžia vidutiniškai 100 valandų, o Maskvoje beveik dvigubai daugiau – 189. Ir nors Maskvoje yra visos svarbiausios infrastruktūros dalys – nuo metro iki „Park and Ride“ aikštelių ar intelektinės transporto sistemos – šiame mieste judumo problemos tvarkyti buvo pradėtos paprasčiausiai per vėlai. Todėl šiandien perskirstyti automobilių srautus tiesiog nėra kaip. Tuo metu Kopenhaga taip pat nuolat imasi iniciatyvų judumui gerinti ir netgi kelių vienu metu, bet šiame mieste vairuotojai kamščiuose praleidžia 89 valandomis mažiau nei Maskvoje ir todėl, kad Danijos sostinėje miesto judumu buvo pradėta rūpintis labai anksti“, – lygina dr. K. Gaučė.
Kiek sudėtinga Vilniaus situacija?
Pernai 18-oje Lietuvos miestų pradėti rengti pirmieji darnaus judumo planai, kuriais iki 2030 metų siekiama pagerinti gyventojų keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionių trukmę bei sumažinti neigiamą kelionių poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Su bene didžiausiais iššūkiais iš Lietuvos miestų šiuo metu susiduria Vilnius, kurio darnaus judumo plano parengimą koordinavo dr. Kristina Gaučė. Ji pabrėžia, kad didžiausia problema šalies sostinėje – dramatiškai augantis motorizacijos lygis, kurį reikia stabdyti, o vėliau ir mažinti.
„Tam, kad Vilnius taptų panašus į Kopenhagą, gali prireikti eilės metų ir kryptingų pastangų. Bet šiandien, nepaisant gerų tendencijų mieste – atnaujinto viešojo transporto parko, naujų dviračių takų ar dalijimosi sistemų plėtros – automobiliai ir toliau kemša bei teršia miestą. Tam, kad tai pasikeistų, labai reikia pačių žmonių įsitraukimo. Tik jų sąmoningumo dėka kelionių automobiliu paklausa galėtų būti suvaldyta: t.y. vietoje to, kad būtų kuriama nauja pasiūla automobilių pralaidumui didinti – tiesiamos naujos arba platinamos senos gatvės, įrengiamos parkavimo aikštelės – žmonės gali rinktis alternatyvias judėjimo priemones ar keliauti tuo pačiu automobiliu išmaniau“, – teigia dr. K. Gaučė.
Pasak judumo ekspertės, tam, kad mieste būtų užtikrintas darnus judėjimas, Europos miestuose jau daugiau nei penkmetį yra naudojama geimifikacija ir programėlės: „Kalbant apie darnų judumą tikrai nereikia bijoti technologijų. Europoje kasdien plačiai naudojamos programėlės, kurių paskirtis yra kaupti judumo duomenis, suteikti informaciją vartotojui arba žaisminga forma paskatinti jį judėti kitaip. O programėlės bei kitos technologijos itin darniai veikia tandemu su strateginiais miesto sprendimais, pavyzdžiui, įdiegtas unifikuotas e-bilietas regionui vėliau tampa programėle telefone. Todėl sėdėjimas kamštyje ir galvojimas, kad nieko negali padaryti, šiandien yra tiesiog ydingas.“
Išmaniai judėti gali visi
Kaip pastebi bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas Arūnas Mickevičius, Lietuvoje taip pat labai prigijo programėlės, kurios savo judėjimo po miestą įpročius leidžia supaprastinti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, dviratininkams ar keliaujantiems kitomis priemonėmis.
„Šiuo metu dažnas Vilniuje keliaujantis žmogus prieš kelionę įsijungia kurią nors programėlę. Pavyzdžiui, nesinaudojantys automobiliais gali pasikliauti programėle „Trafi“, kuri siūlo visus viešojo transporto tvarkaraščius bei kitų transporto priemonių galimybes ar kainas vienoje vietoje. Tuo metu norintys pasinaudoti pavėžinimo paslauga bet kuriuo metu gali rinktis mažiausiai iš trijų žinomų bendrovių programėlių. Na, sėdančių prie vairo tarpe viena populiariausių kelyje naudojamų programėlių yra „Waze“. Tai bendrovei „Google“ priklausanti sutelktinių duomenų (angl. crowd-sourcing) principu veikianti išmanioji navigacija, kuri realiu laiku rodo situaciją keliuose. Jos naudotojai saugiai, vos keliais paspaudimais gali pranešti apie eismo sąlygas bei kliūtis. Programai apdorojus šią informaciją, vairuotojui pasiūlomas greičiausias maršrutas“, – išskiria A. Mickevičius.
„Waze“ ir įvairių institucijų partnerystės su ja – vienas geriausių šių dienų pavyzdžių, kaip paprastas išmanus sprendimas be didelių pastangų suteikia itin daug naudos. Tą puikiai iliustruoja programėlės naudotojų skaičius, kai per pusantrų metų, pradėjus Lietuvos gyventojus aktyviai supažindinti su išmania navigacija, vartotojų skaičius išaugo tris kartus ir siekia kelis šimtus tūkstančių. Be to, kaip teigia A. Mickevičius, „Waze“ mokosi iš vairuotojo įpročių ir tobulina žemėlapius, kurie vėliau pagal tai yra atnaujinami ir „Google Maps“ programėlėje. Tad tokios programėlės šiandien gali ne tik padėti išvengti kamščių, bet ir leisti prisidėti prie miesto infrastruktūros gerinimo.
Lietuvoje „Bitė“ pradėjo aktyviai populiarinti „Waze“ praėjusių metų pavasarį. Su šio išmanaus sprendimo privalumais bendrovės atstovai supažindino ir įvairias viešojo sektoriaus tarnybas. Pavyzdžiui, Vilniuje miesto savivaldybė „Waze“ dėka programėlėje pažymėjo daugiau nei tūkstantį kliūčių nuo kelių darbų ir eismo apribojimų iki auto įvykių, o „Grinda“ pagal vairuotojų informaciją tvarko duobes miesto gatvėse bei keliuose. Savo veikloje programėlės duomenis naudoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vairuotojų teigimu, su programėle „Waze“ jie kelyje sutaupo iki 10 minučių.
