Darbo rinkos ekspertai pabrėžia, kad tiksliųjų mokslų specialistų poreikis ateityje augs. Tačiau nemažai daliai norinčiųjų studijuoti inžinerijos ar technologijos studijų programas šiemet kelią pastojo matematika, nes pretenduojantiems į valstybės finansuojamas tiksliųjų mokslų studijų vietas egzamino kartelė buvo pakelta nuo 16 iki 25 balų. Egzaminą 16–24 balais išlaikę moksleiviai galėjo pretenduoti tik į nemokamas menų ir humanitarinių mokslų studijų programas. Iš viso tokių moksleivių buvo net 5070 (29,7 proc. visų laikiusiųjų matematikos egzaminą).
Nors technologijų kompanijos vilioja gerais atlyginimais, o ateinančių tarptautinių įmonių skaičius rodo, kad darbą susirasti baigus šiuos mokslus galimybės bus puikios, vis dar itin populiarios teisės, politikos ar humanitarinių mokslų studijos, kurių darbuotojų poreikis yra nedidelis. Ugdymo specialistai turi atsakymus, ką daryti, kad mokiniai nesibaidytų tiksliųjų mokslų.
Prie technologijų pratinti nuo mažų dienų
Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos direktorius Donatas Vasiliauskas, pelnęs tiek Lietuvos metų mokytojo, tiek Metų ekonomikos mokytojo apdovanojimus yra įsitikinęs, kad siekiant, jog vaikai norėtų stoti į inžinerines ar informacinių technologijų sritis, susidomėjimą šiomis sritimis reikia ugdyti dar mokyklos suole.
„Manau, kad reikia dviejų dalykų, jog vaikai nebijotų technologijų mokslų. Pirmiausia, vaikai mokykloje turi susidurti su technologijomis. Antras dalykas, turime investuoti į mokytojų paruošimą, kad jie galėtų tas technologijas tinkamai panaudoti mokinių ugdymui. Vien tik turėti tokių technologijų nepakanka, reikia, kad mokytojai mokėtų jomis sudominti mokinius, – pastebi mokyklos direktorius. – Būtent naujų mokytojų rengimo klausimas šiuo metu yra itin opus. Yra mokyklų, kurios turi įvairiausių technologijų, bet nėra mokytojų, kurie mokėtų jomis naudotis ir atskleisti jų potencialą vaikams.“
D. Vasiliauskas Likiškėlių pagrindinei mokyklai pradėjo vadovauti prieš dvejus metus. Jis siekia, kad mokiniai mokykloje įgautų ne tik teorinių žinių, bet ir praktiškai išbandytų įvairias technologijas: „Kompiuteriai ir planšetės mokyklose jau laikomos savaime suprantamu dalyku. Vaikus norime sudominti dalykais, prie kurių jie galbūt nėra prisilietę, pvz., 3D spausdintuvu, robotikos programa, penktokai turi Micro:bit kompiuteriukus ir mokosi programuoti. Taip didinamas ne tik technologinis išprusimas, bet ir parodoma, kad technologijų nereikia bijoti.“
Svarbu neatbaidyti nuo matematikos
„Menar akademijos“, kurioje vaikai mokosi mintinio skaičiavimo bei matematikos pagrindų pagal „Menar“ ir „Numicon“ metodikas, vadovė Vaida Zibalytė teigia, kad matematika yra apaugusi įvairiais mitais.
„Vieni tėvai atveda pas mus savo vaikus, nes mato, kad jie yra gabūs matematikai, kitiems matematika mokykloje nesisekė ir tėvai nori, kad dėl matematikos problemų nebūtų jų vaikams. Labai gajus mitas, kad arba vaikas yra gabus matematikai, arba ne. Žinoma, yra gabesnių vaikų, bet neretai tas negabumas būna įteigtas ir vaikai net nebebando mokytis, manydami, kad jiems nelemta susidraugauti su tiksliaisiais mokslais“, – pasakoja V. Zibalytė.
Prieš dvejus metus „Menar akademijoje“ pristatyta nauja matematikos mokymo metodiką „Numicon“, kurią sukūrė „Oxford University Press“. Šiuo metodu 4-11 metų vaikai mokomi matematikos remiantis įvairiais pojūčiais. Metodikos efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais, o reikšmingų rezultatų mokant pagal šią sistemą pasiekia net įvairius mokymosi sutrikimus turintys vaikai.
„Mūsų patirtis rodo, kad vaikai yra skirtingi ir tas mokymo metodas, kuris tinka vienam vaikui nebūtinai tiks kitam. „Numicon“ metodika neverčia vaiko galvoti apie abstrakčias, jam sunkiai suvokiamas sąvokas, bet, naudojant įvairias priemones, leidžia praktiškai „pamatyti“ matematinio veiksmo rezultatą, – teigia V. Zibalytė. – Tai yra gilusis matematikos suvokimas, kuris padeda stiprius pagrindus tolesniam mokymuisi. Todėl vaikai išėję iš mūsų akademijos negalvoja apie matematiką, kaip apie kažkokį baubą.“
D. Vasiliauskas mano, kad be matematinių gebėjimų svarbu ugdyti ir mokinių ekonominį išprusimą bei verslumą.
„Pasižiūrėkime, koks pas mus greitųjų kreditų populiarumas. Jauni žmonės kartais nepagalvoja apie pasekmes ir susigadina savo kredito istoriją, ko būtų galėję lengvai išvengti. Ekonomikos žinių mūsų laikais tikrai reikia. Mokiniams daug naudos duoda ir verslumo ugdymo programos. Vaikams svarbu ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti tokius gebėjimus kaip kūrybiškumas, darbas komandoje, lyderystė. Būtent šie gebėjimai atsiskleidžia mokiniams dalyvaujant verslumo skatinimo programose.“
Ateities mokykla bus kitokia
Smarkiai vystantis technologijoms ir kintant mokymo metodams mokyklos taip pat privalo taikytis prie pokyčių. D. Vasiliauskas pritaria, jog mokykla turėtų reaguoti į pasikeitusius mokinių poreikius.
„Dirbdamas ekonomikos mokytoju visada stengiausi eiti koja kojon su technologijomis ir naudoti jas pamokų metu, pavyzdžiui, kurdavau mokomuosius filmukus. Toks pasiruošimas užima daug daugiau laiko, bet padeda sudominti mokinius, o tai ir yra pagrindinis mokytojo siekis. Mokyklos taip pat nestovi vietoje: robotikos programos atsirado kaip privati iniciatyva, bet dabar ją perima mokyklos. Manau ateityje mokinių ugdymas bus nukreiptas ne tik į žinių kaupimą, bet ir praktinių gebėjimų lavinimą“, – teigia specialistas.
„Menar akademijos“ vadovė pabrėžia, kad „Numicon“ metodika kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Naujojoje Zelandijoje, jau naudojama valstybinėse mokyklos: „Jei matome, kad yra efektyvesnių būdų mokyti vaikus matematikos, tai kodėl reikia laikytis įsikibus senųjų? „Menar akademija“ taip pat netolimoje ateityje pradės rengti šios metodikos mokymus mokytojams, kurie gautas žinias panaudos savo mokyklose. Visos sritys tobulėja, švietimas – ne išimtis. Manu, kad vieną dieną „Numicon“ metodika vaikai bus mokomi ir Lietuvos mokyklose.“