Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto. Vis dėlto, nors technologijos sparčiai keičia šiuolaikinių žmonių įpročius ir gyvenimo būdą, ugdant jaunąją kartą naudinga išlaikyti aukso vidurį vaiko ugdymui pasitelkiant tiek technologijas, tiek jų nereikalaujančius ugdymo metodus.
Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto. Vis dėlto, nors technologijos sparčiai keičia šiuolaikinių žmonių įpročius ir gyvenimo būdą, ugdant jaunąją kartą naudinga išlaikyti aukso vidurį vaiko ugdymui pasitelkiant tiek technologijas, tiek jų nereikalaujančius ugdymo metodus. Pastarieji savo poveikiu kartais gali pranokti brangiausius kompiuterius.
Kuo naudingi tradiciniai žaislai?
Nors parduotuvėse gausu šviečiančių, važiuojančių ir kalbančių elektroninių žaislų, „MENAR akademijos“ mokytoja ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė teigia, kad vaikai, žaisdami su baterijų neturinčiais žaislais, gali turėti daugiau naudos.
„Žaidimai, kurie patys signalizuoja, jog vaikas eina teisinga linkme, neskatina mąstyti ir nelavina vaiko kūrybiškumo. Tokie žaislai kaip kaladėlės ar konstruktoriai palieka daugiau laisvės vaiko saviraiškai. Vaikas pats turi mokytis priimti sprendimus, ką jis konstruos ar dėlios. Jis gauna galimybę ne tik spaudyti mygtukus, bet praktiškai įsitikinti, kada statomi bokštai sugriūna, o kada stovi stabiliai. Tokie žaislai skatina vaiką aktyviai spręsti problemas, priimti sprendimus, o būtent šie gebėjimai reikalingi sėkmingiems žmonėms“, – pasakoja „MENAR akademijos“ mokytoja.
Didelė skaitymo nauda
J. Žilionė teigia, kad yra puikių mokomųjų filmukų, bet televizijos ir interneto amžiuje su vaikais nereikia pamiršti skaitymo.
„Kartais tėvams patogiau vaikui planšetėje paleisti filmuką, nei atsisėsti ir kartu paskaityti knygelę. Vis dėlto moksliniais tyrimais įrodyta, kad skaitymo poveikis vaikams yra labai didelis, duoda įvairių naudų bei didina jų intelekto koeficientą. Skaitymas reikalauja koncentracijos, tad vaikas mokosi susikaupti, lavina vaizduotę, plečia akiratį ir žodyną. Interneto amžiuje vis daugiau tenka bendrauti laiškais ar žinutėmis, kurie neperteikia neverbalinės informacijos, tad žmonės, turintys platesnį žodyną ir stipresnį kalbos pajautimą, gali lengviau reikšti savo mintis ir efektyviau komunikuoti su aplinkiniais“, – sako J. Žilionė.
Paskatinkite tapti kūrėjais
„MENAR akademijos“ specialistė pataria, kad nors žaislų pasirinkimas vaikams šiuo metu yra itin didelis, verta vaiką paskatinti pabandyti pasidaryti savos gamybos žaislų. Tokia veikla stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir lavina įvairius įgūdžius.
„Turbūt dabartinių vaikų mamos dar prisimena, kaip kurdavo popierinių lėlių drabužėlius ar su mamomis siūdavo rūbus lėlėms ir kiek džiaugsmo teikdavo tokie užsiėmimai. Jie yra ne tik smagūs, bet ir naudingi, nes, pirmiausia, lavina smulkiąją motoriką: norint sukurti gražų žaislą, reikia kantrybės, tikslumo, kruopštumo, taip pat reikia pasitelkti vaizduotę ir tapti kūrybiškam, o išlankstytas popierinis lėktuvėlis kartais vaikui suteikia tiek pat džiaugsmo, kiek ir brangus pirktinis žaislas“, – teigia mokytoja.
Neleiskite vaiko smegenims aptingti
Pagal „Menar“ metodiką vaikus skaičiuoti mokanti J. Žilionė pasakoja, kad dažnai sulaukia klausimo, kodėl šiais laikais, kai visuose telefonuose yra skaičiuotuvai, vaikus verta mokytis skaičiuoti mintinai.
„Žmonės kartais nesusimąsto, kad technologijos skatina vaikų smegenis tinginiauti. Vaikystėje itin aktyviai formuojasi smegenų jungtys, tad šiuo periodu vaiko lavinimas yra itin svarbus. Pagrindinė skaičiavimo mintinai metodikos nauda yra ne greitas skaičiavimas, o tai, kaip šis skaičiavimas lavina smegenis. Skaičiuojant mintinai reikalinga itin didelė koncentracija, todėl lavėja vaiko gebėjimas susikaupti. Toks skaičiavimas gerina atmintį, nes vaikai turi įsiminti ilgas skaičių sekas. Stipriai gerėja ir vaiko vizualizacijos gebėjimai bei vaizdinė atmintis. Šių įgūdžių nepakeis net moderniausias skaičiuotuvas“, – sako mokytoja.
Specialistė nesiūlo atsisakyti technologijų, bet ragina jas atsirinkti protingai, galvojant, kokią naudą vaikas gaus jas naudodamas: „MENAR akademijoje“ lavindami vaikus mes patys pasitelkiame kompiuterius ir rodome vaikams filmus, bet taip pat siekiame, kad technologijos būtų naudojamos tikslingai ir neužgožtų aktyvaus smegenų lavinimo. Vien tik pasyviai spoksodamas į ekraną nė vienas vaikas neišmoks per 30 sekundžių mintinai sudėti ar atimti 60 skaičių.“
J. Žilionė pataria pasyvumo reikalaujančias veiklas susieti su vaiko lavinimu. Tad, jei rodote vaikams filmą, galite pasikalbėti apie tai, ką vaikas mato ekrane, aptarti filmo temą, herojų emocijas ar vaikui pažiūrėjus filmuką paprašyti jį jums atpasakoti. Taip ugdysite vaiko verbalinius įgūdžius, atmintį ir gilesnį suvokimą.
Mokytoja taip pat pastebi, kad Z kartos vaikams labai trūksta gyvo bendravimo tiek su bendraamžiais, tiek su tėvais, tad ugdant vaikus svarbu galvoti ir apie emocinio intelekto (EQ) lavinimą: „Kai savo pamokose vaikams leidžiu pasirinkti veiklą – arba žaidimas, arba pasikalbėjimas – dauguma renkasi pasikalbėjimą. Vaikams labai reikia diskusijų, kuriose jie galėtų išsakyti savo mintis, požiūrį, dalytis patyrimais ir jausmais. Tik taip galime auginti ne tik protingus, bet ir šiltus, neabejingus, aukštos savivertės žmones.“
