Liepos 27 dieną įvyks ilgiausias šiame šimtmetyje Mėnulio užtemimas – visiško užtemimo fazė Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje bus matoma net 1 valandą ir 43 minutes. Nuo akimirkos, kai pradės tamsėti Žemės palydovo kraštelis iki tol, kol sugrįš pilnas Mėnulio švytėjimas, tuose regionuose praeis daugiau nei 5 valandos, skelbia livescience.com.
Palyginimui, 2019 m. sausio 21 d. vyksiančio Mėnulio užtemimo, kurį matys Šiaurės ir Pietų Amerikos bei vakarinės Europos ir Afrikos dalies gyventojai, visiško užtemimo fazė truks vos valandą ir dvi minutes. O Saulės užtemimai būna gerokai trumpesni. Pavyzdžiui, 2017 metų rugpjūčio mėnesį matytas užtemimas truko ne daugiau nei tris minutes. Tad kodėl taip skiriasi užtemimų trukmės? Saulės užtemimai – kai Mėnulis užstoja nuo Saulės Žemę pasiekiančią šviesą – visuomet būna kur kas trumpesni už Mėnulio užtemimus, kai Žemė keliauja tarp Saulės ir Mėnulio. Taip yra dėl metamų šešėlių dydžio skirtumo, sakė Nicholso valstybinio universiteto (JAV) astronomė Kaisa Young.
„Jeigu pažvelgtume iš šalies, pamatytume, kad Saulės užtemimas yra reiškinys, kai mažas Mėnulis meta mažą šešėlį ant didelės planetos. Mėnulio užtemimas vyksta tuomet, kai didelė planeta meta didelį šešėlį ant mažo Mėnulio“, – aiškino astronomė. Kai Mėnulis užstoja Saulę ir įvyksta Saulės užtemimas, umbros – visiško šešėlio, kuriame Saulės šviesa visiškai nesimato – plotas Žemės paviršiuje būna vos kelių dešimčių kilometrų skersmens ir jis greitai juda planetos paviršiumi. Tuo tarpu Žemės metama umbra būna labai didelė, dengia visą Mėnulį. O jeigu Mėnuliui tenka kirsti Žemės metamą šešėlį per patį jo vidurį, ši kelionė užtrunka ganėtinai ilgai.
Esama reikšmingų skirtumų ir tarp skirtingų Mėnulio ar skirtingų Saulės užtemimų, tvirtina K. Young. Visus juos lemia tai, kokioje konkrečioje pozicijoje užtemimo metu vieni kitų atžvilgiu būna Saulė, Žemė ir Mėnulis. Žemės orbitos aplink Saulę ir Mėnulio orbitos aplink Žemę plokštumos nesutampa ir nėra lygiagrečios: kampas tarp jų yra apie 5 laipsnius.
Žemės orbitos aplink Saulę plokštumą Mėnulis kerta du kartus per 27 dienas – tiek trunka jo apsisukimas apie Žemę. Tai yra vienas iš esminių veiksnių, nuo kurių priklauso užtemimai. Maždaug dukart per 11 mėnesių šie Žemės orbitos plokštumos kirtimai sutampa taip, kad ir šviesulys, ir mūsų planeta, ir palydovas išsirikiuoja į tiesę.
Vienas toks išsirikiavimas vyksta, kai viduryje atsiduria Mėnulis (tuomet įvyksta Saulės užtemimas), kitas – kai vidury atsiranda Žemė (tada užtemsta Mėnulis). Štai dėl ko Saulės ir Mėnulio užtemimai praktiškai visuomet vyksta „poromis“ – dažniausiai juos skiria maždaug dvi savaitės – ir kodėl kiekvienais metais užtemimai įvyksta 2 arba 4 kartus. Be to, ne visi užtemimai būna vienodi, nes 11 mėnesių ciklas nėra idealiai reguliarus ir stabilus.
Kartais žvaigždės, planetos ir palydovo išsirikiavimas būna toli nuo tobulybės ir Mėnulio šešėlis vos užkabina Žemę – taip, pavyzdžiui, nutiko liepos 13 dieną, kai Saulės užtemimas buvo matomas praktiškai vien tik Tasmanijos saloje. O kartais išsirikiavimas būna toks idealus ir Mėnulis praskrenda taip tiksliai per vidurį tarp Saulės ir Žemės, kad jo šešėlis praslenka pusiauju arba arti jo. Tokie užtemimai trunka gerokai ilgiau, aiškina K. Young. Paskutinis veiksnys, lemiantis užtemimo trukmę, yra metų laikas.
Liepą Žemė pasiekia tolimiausią nuo Saulės savo orbitos tašką, tuo metu Saulė danguje užima mažiausią plotą, lyginant su kitais metų laikais. Tai reiškia, kad ir Mėnuliui, ir Žemei Saulę tuo metu užstoti lengviau, o užtemimai trunka ilgiau. Arčiausiai Saulės Žemė būna sausį – tuomet šviesulys atrodo didžiausias, o užtemimo šešėlis būna mažiausias. Štai dėl ko ilgiausi užtemimai būna tada, kai šiaurės pusrutulyje būna vasara, o trumpiausi – kai čia būna žiema. O liepos 27 d. užtemimas, kai Mėnulis pataikys beveik tiksliai tarp Žemės ir Saulės, pasieks beveik maksimalią teoriškai įmanomą trukmę.
Užtemimas Lietuvoje
Lietuvoje užtemimas nuo pradžios iki pabaigos truks 5 valandas ir 9 minutes, visišką užtemimą galėsime stebėti 1 valandą, 42 minutes ir 56 sekundes. Mėnulis patekės 21:19 valandą, o jau 21:24 jo kraštas pradės tamsėti. Visiško užtemimo pradžia – 22:30, pabaiga – 00:13. Dalinis užtemimas baigsis 01:19. Tiesa, Mėnulio stebėtojų nelepins orai: dabartinės prognozės rodo, kad liepos 27 d. Lietuvą maudys lietus su perkūnija, dangus bus debesuotas su pragiedruliais. Modeliavimą, kaip užtemimas atrodys stebėtojams Lietuvoje, galite pamatyti paspaudę šią nuorodą.