SETI institutas išanalizavo Mėnulio nuotraukas ir nustatė vietas, kur galėtų gyventi žmonės. Tai – vulkaninę palydovo praeitį primenantys tuneliai. Ar jei galėtų tapti mūsų priegloba? Ar juose gali slypėti tarpžvaigždinėms kelionėms būtinas kuras? Tyrėjai mano, kad taip.
SETI institutas išanalizavo Mėnulio nuotraukas ir nustatė vietas, kur galėtų gyventi žmonės. Tai – vulkaninę palydovo praeitį primenantys tuneliai. Ar jei galėtų tapti mūsų priegloba? Ar juose gali slypėti tarpžvaigždinėms kelionėms būtinas kuras? Tyrėjai mano, kad taip.
Pradėkime nuo smūgio
Pripažinta Mėnulio formavimosi teorija teigia, kad šis objektas atsirado Saulės sistemos jaunystėje, Žemei susidūrus su maždaug Marso dydžio objektu. Nuo smūgio orbitoje atsidūrė nemažai atskilusių nuotrupų. Jos pamažu susiliejo į vieną stambią sferą, – Žemės palydovą.
Anksčiau Mėnulis buvo gerokai aktyvesnis, jame veikė ugnikalniai. Vėsdama lava traukėsi ir taip sudarė tuščius tunelius.
Lediniai ašigaliai
Per keletą milijonų metų kai kurie, arčiau paviršiaus esantys tuneliai sugriuvo. Būtent taip sužinojome apie šių formacijų egzistavimą. Anksčiau pavyko rasti apie 200 tokių vietų. Šios angos skiriasi nuo kraterių, nes neturi „vainiko“.
Kitaip ne i Žemėje, Mėnulio šiaurės ašigalis gerokai šaltesnis. Jis nuolatos būna šešėlyje, ir temperatūra nukrenta iki -250 °C. Čia ir regimos tų kanalų viršūnės. Pirmieji 200 kanalų rasti saulėtuose kraštuose šalia pusiaujo.
Mėnulio ašigaliai – savotiški šalčio spąstai, kur tūkstančius metų galėjo kauptis vanduo. Žinome, kad uolienose užrakinto vandens yra visame paviršiuje, tačiau mokslininkai viliasi, kad tuneliais bus nesunku pasiekti dideles sankaupas.
Be to, iš šio ledo galima gaminti kurą kosminėms kelionėms. Tereikia suskaidyti vandens molekules ir sukaupti vandenilio dujas. Be to, tuneliai kolonizatorius saugotų ir nuo kosminės radiacijos.
Žemės tuneliai
Donaldas Trumpas pareiškė norintis per artimiausius 5 metus grąžinti žmoniją į Mėnulį. Ir tada astronautai galės atlikti nuodugnius tyrimus. Verta pažymėti, kad Žemėje irgi netrūksta požeminių lavos kanalų. Dabar kosmoso agentūros panaudos juos kaip bandymų aikšteles.
Tačiau Žemės ir Mėnulio tuneliai vargu ar bus vienodi. Gravitacija stipriai lemia jų matmenis. Žemės tunelių plotis paprastai būna iki 30 metrų. Bet kadangi Mėnulyje gravitacijos jėga gerokai mažesnė, ten jie galėtų išaugti iki 1 km pločio ir šimtų kilometrų ilgio. Tad ateityje ten galėtų tilpti visas miestas.
Galutinis etapas – Marsas
Visų pirma, būtina gauti didesnės raiškos nuotraukas. Taip bus galima patvirtinti, kad naujausi atradimai išties yra nepažeisti požeminiai tuneliai. Tada teks išsiaiškinti, ar juose yra ledo sankaupų. Tyrėjai tvirtina, kad šių tunelių įsisavinimas – itin svarbus. Jeigu viskas pavyks Mėnulyje, persikelti į Marsą būtų gerokai paprasčiau.
Raudonojoje planetoje irgi yra vulkaninio aktyvumo sukurtų tunelių. Gali būti, būtent ten įsikurs būsimieji Marso kolonistai.
