Stephenas Hawkingas, miręs 2018 m. kovo 14 d., be jokios abejonės buvo vienas žinomiausių fizikų-teoretikų pasaulyje, tačiau plačiajai visuomenei apie jį žinoma toli gražu ne viskas. Svetainės „Mental Floss“, „How Stuff Works“ bei „The New York Times“ siūlo peržvelgti įdomiausius dalykus, kuriuos apie į ilgametį Kembridžo universiteto profesorių žino ne kiekvienas.
Stephenas Hawkingas, miręs 2018 m. kovo 14 d., be jokios abejonės buvo vienas žinomiausių fizikų-teoretikų pasaulyje, tačiau plačiajai visuomenei apie jį žinoma toli gražu ne viskas. Svetainės „Mental Floss“, „How Stuff Works“ bei „The New York Times“ siūlo peržvelgti įdomiausius dalykus, kuriuos apie į ilgametį Kembridžo universiteto profesorių žino ne kiekvienas.
1. Jis nebijojo lažintis dėl savo mokslinių teiginių
Jeigu S. Hawkingas manydavo, kad jo mokslinė teorija yra teisinga, jis aršiai ją gindavo ir nebijodavo lažintis už savo teisybę.
Pačios žinomiausios S. Hawkingo lažybos įvyko 1997 metais, kuomet jis įsivėlė į ginčą su kolegomis fizikais-teoretikais Kipu Thorne'u ir Johnu Preskillu. S. Hawkingas ir K. Thorne'as tvirtino, kad informacija, kurią perneša iš juodųjų skylių sklindanti Hawkingo spinduliuotė, privalo būti „nauja“ – jei šis teiginys būtų teisingas, tektų iš pagrindų perrašyti didelę dalį kvantinės fizikos.
Tuo tarpu J. Preskillas buvo įsitikinęs, kad perrašyti reikia ne kvantinę fiziką, o S. Hawkingo ir K. Thorne'o požiūrį į juodąsias skyles. Kadangi S. Hawkingas informacijos, patenkančios į juodąją skylę, likimą buvo palyginęs su „enciklopedijos sudeginimu“, vyrai dėl savo ginčo baigties susilažino iš enciklopedijų serijos. 2004 m. S. Hawkingas publikavimui pateikė mokslinį darbą, kuris prieštaravo jo ankstesniems įsitikinimams, tad jis pripažino savo klaidas ir perdavė J. Preskillui „Total Baseball, The Ultimate Baseball Encyclopedia“ kopiją. Beje, tai nebuvo pirmosios S. Hawkingo lažybos dėl savo teorijos.
Savo knygoje „Trumpa laiko istorija“ fizikas aprašė panašias lažybas su K. Thorne'u, dėl kurios rankomis buvo sukirsta 1975 metais. S. Hawkingas jau tuomet ilgą laiką tikėjo juodųjų skylių egzistavimo faktu, tačiau norėjo „draudimo poliso“, kuris būtų tarsi paguodos prizas, jeigu jo teorijos pasirodytų klaidingos. Tad lažybos buvo tokios: jeigu juodosios skylės neegzistuotų, K. Thorne'as turėtų sumokėti už ketverių metų britiškos satyros žurnalo „Private Eye“ prenumeratą. Žurnalus gautų S. Hawkingas.
Jeigu juodosios skylės egzistuotų, S. Hawkingas turėtų padengti vienerių metų erotinio žurnalo „Penthouse“ prenumeratos išlaidas. Žurnalo gavėjas būtų K. Thorne'as. S. Hawkingas savo žodžio ir vėl laikėsi – „dideliam Kipo feministės žmonos įsiūčiui“, kaip vėliau rašė pats mokslininkas, žurnalai su nuogybėmis pradėjo keliauti į K. Thorne'o namus.
2. Nemėgo biologijos
S. Hawkingas nuo mažens domėjosi matematika ir būtų mielai ėmęsis šio tiksliojo mokslo universitetinių studijų. Bet jo tėvo Franko nuomonė buvo kitokia. Jis tikėjosi, kad Stephenas pasuks gydytojo keliu. Ir nors mokslas S. Hawkingą labai domino, biologija buvo ta mokslo sritis, kuri jam labiausiai nepatiko. Jis yra sakęs, kad biologija jam atrodo „per daug netiksli, per daug aprašomoji“. Jis savo protą norėjo pašvęsti tikslesnėms, geriau apibrėžtoms koncepcijoms.
Tiesą sakant, netgi fizikoje jis buvo linkęs į didesnių klausimų nagrinėjimą. Kai teko rinktis, į kurią tyrimų sritį gilintis – subatominių dalelių ar kosmologijos – S. Hawkingas pasirinko pastarąją, nors anuo metu kosmologija buvo „nelabai pripažįstama kaip atskira mokslo sritis“. Vėliau jis savo apsisprendimą aiškino tuo, kad dalelių fiziką jam pasirodė panaši į botaniką: „Buvo daugybė dalelių, bet nebuvo teorijos“, – sakė S. Hawkingas.
3. Popiežius ne visada buvo S. Hawkingo darbų šalininkas
2006 m. S. Hawkingas, skaitydamas viešą paskaitą, pareiškė, jog popiežius Jonas Paulius II yra raginęs jį atsisakyti Visatos pradžios tyrimų. Anot S. Hawkingo, jis lankėsi kosmologijos konferencijoje Vatikane, kuomet popiežius įspėjo, kad Visatos tyrimai yra priimtinas mokslinis tikslas, tačiau Visatos kilmė yra Dievo darbas, į kurį neturėtų būti gilinamasi iš mokslinio taško. Bet popiežiaus žodžiai mokslininkui didelės įtakos nepadarė.
Savo pranešimo metu jis pokštavo, jog džiaugėsi, kad popiežius tuo metu nežinojo, kokį mokslinį darbą S. Hawkingas pateikė konferencijai. Turbūt nesunku atspėti – jis buvo apie Visatos pradžią. S. Hawkingas žaismingai paaiškino: „Man nelabai patiko mintis būti perduotu Inkvizicijai, kaip kad nutiko Galilėjui“.
4. S. Hawkingo balsas turi savo istoriją
Nors S.Hawkingas buvo britas, jo kompiuterinis balso sintezatorius šnekėjo su amerikietišku akcentu. Kodėl taip yra? S. Hawkingo naudojamas sintezatorius buvo ganėtinai senas – 1986 m. pagamintas „DECTalk DTC01“. Jis buvo didelis ir nelabai patvarus, bet mokslininkas turėjo savų priežasčių jo neatnaujinti.
„Laikau jį dėl to, kad dar neteko girdėti man labiau patinkančio balso ir dėl to, kad su juo jau susitapatinau“, – yra sakęs S. Hawkingas.
Trumpą laiką jis iš tiesų svarstė pradėti naudoti naują balso sintezatorių, kuris jo šnekai suteiktų britišką ar prancūzišką akcentą, tačiau vėliau nusprendė to nedaryti, nes manė, kad dėl to su juo išsiskirtų žmona. Pastaraisiais metais S. Hawkingas naudojo „CallText 5010“ kalbos sintezatorių, pagamintą bendrovės „SpeechPlus“ – jis generavo tą patį jau gerai pažįstamą balsą.
5. Mokslininkas yra pasirodęs ir serialuose
Kiek mokslininkų į savo gyvenimo aprašymus galėtų įsirašyti eilutę „Vaidinau garsiame televizijos seriale“? 1994 m. S. Hawkingas buvo nufilmuotas serialui „Star Trek: The Next Generation“, kuriame suvaidino savo hologramą, bendraujančią su Alberto Einsteino ir Isaaco Newtono hologramomis.
1999 m. animacinis serialas „The Simpsons“ norėjo pakviesti S. Hawkingą sudalyvauti epizode „Jie išgelbėjo Lizos smegenis“. S. Hawkingas sutiko ne tik leisti serialo prodiuseriams panaudoti jo atvaizdą, bet ir pasiūlė pats atlikti įgarsinimą. Štai S. Hawkingo pasirodymo Springfylde ištrauka: Vėliau S. Hawkingas pasirodė dar keliuose „The Simpsons“ epizoduose, taip pat – animaciniame seriale „Futurama“.
6. Richardas Bransonas padėjo S. Hawkingui patirti nesvarumą
2006 m. pabaigoje S. Hawkingas viešai pasisakė, kad žmonija turėtų kolonizuoti kitas planetas ir pareiškė, kad kitas jo tikslas yra pakilti į kosmosą. Jis netgi papokštavo: „Galbūt man su šiuo reikalu padėtų Richardas Bransonas“.
2007 m. milijardierius verslininkas iš tiesų padėjo – jis padengė visas S. Hawkingo skrydžio nesvarumą modeliuojančiame lėktuve išlaidas. Tokiu būdu velionis fizikas tapo pirmuoju visiškai paralyžiuotu žmogumi, kuris patyrė nesvarumo būseną.
7. Įspūdingas apdovanojimų sąrašas
Per ilgą fiziko-teoretiko karjerą S.Hawkingas sukaupė įspūdingą apdovanojimų kolekciją. Nevarginsime jūsų pilnu sąrašu, paminėsime kelis svarbiausius. 1974 m. jis buvo priimtas į karališkąją bendruomenę (JK Karališkąją mokslų akademiją, kuri įsteigta dar 1660 metais), o metais vėliau popiežius Paulius VI apdovanojo jį ir Rogerį Penrose'ą Pijaus XI aukso medaliu už pasiekimus moksle.
Karališkoji bendruomenė fiziką pagerbė A. Einsteino apdovanojimu ir Hugheso medaliu. 1979 m. mokslo bendruomenėje S. Hawkingas jau buvo taip gerai žinomas, kad Kembridžo universitetas suteikė jam prestižinį Lukasinio matematikos profesoriaus postą, kurį jis užėmė ištisus 30 metų. Šis postas, įsteigtas 1663 metais, yra vienas prestižiškiausių mokslo pasaulyje – jį užėmė ir Isaacas Newtonas, Josephas Larmoras, Charlesas Babbage'as, George'as Stokesas, Paulas Diracas.
Devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje S. Hawkingas buvo įšventintas Britų imperijos komandoru – Jungtinėje Karalystėje tai yra vienu laipsniu už riterystę žemesnis titulas. Jis taip pat tapo Garbės kompanionu – tai dar vienas apdovanojimas, teikiamas už pasiekimus savo šalies naudai. Vienu metu gali būti ne daugiau nei 65 šio Garbės kompanionų ordino narių.
2009 m. S. Hawkingas buvo apdovanotas pačiu aukščiausiu civiliams teikiamu JAV apdovanojimu – Prezidento Laisvės medaliu. Taip pat S. Hawkingas pagerbtas bent 12 garbės laipsnių. Bet Nobelio premija taip niekada ir nebuvo apdovanotas.
8. Neįgaliojo vežimėliu naudojosi kaip ginklu
Mokslininko biografė Kitty Ferguson nurodo, kad S. Hawkingas mėgo savo vežimėliu pervažiuoti jam nepatikusių žmonių kojų pirštus. Viena iš fiziko aukų tapo princas Charlesas. Jis pats apgailestavo, kad jam taip ir neteko parodyti legendinei JK premjerei Margaret Thacher, ką apie ją galvoja. Paklaustas, ką pats mano apie tokius jį apibūdinančius teiginius, S. Hawkingas yra atsakęs: „Tai yra piktybinės paskalos. Pervažiuosiu pirštus kiekvienam, kuris jas atkartos“.
9. Mergišius
Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, bet dėl savo ligos nė piršto pajudinti negalėjęs mokslininkas, liudininkų teigimu, buvo tikrų tikriausias mergišius. Neskaitant to, kad buvo dukart vedęs ir kolegai fizikui Kipui Thorne'ui užsakė metinę „Penthouse“ prenumeratą. Naktinio klubo savininkas Peteris Stringfellow pasakojo apie vieną savo susidūrimą su šiuo mokslo didvyriu ir savo asmeniniu herojumi.
„Priėjau ir prisistačiau bei pasakiau: „Pone Hawkingai, man didelė garbė jus sutikti. Jeigu leistumėte pavogti minutę jūsų laiko, norėčiau pasikalbėti apie Visatą“. O po pauzės pridūriau: „Ar mieliau norėtumėte pažiūrėti į merginas?“, – leidiniui „The Mirror“ pasakojo klubo šeimininkas. S. Hawkingas po tylos akimirkos atsakė: „Merginas“.
