Benamė kalaitė, 1957 metais išsiųsta į kosmosą, tapo pirmąja gyva būtybe, pabuvojusia Žemės orbitoje. Paskutinius savo momentus Žemėje Laika praleido pririšta sovietų raketoje be iliuminatorių ir laukdama paleidimo.
Benamė kalaitė, 1957 metais išsiųsta į kosmosą, tapo pirmąja gyva būtybe, pabuvojusia Žemės orbitoje. Paskutinius savo momentus Žemėje Laika praleido pririšta sovietų raketoje be iliuminatorių ir laukdama paleidimo.
1957 metais ši kalytė meteorito greičiu sulaukė šlovės, kai buvo pagauta vienoje Maskvos gatvėje, paskubomis apmokyta ir paleista į kosmosą. Tačiau per liūdnai pagarsėjusią misiją Laika perkaito ir po penkių skrydžio valandų nugaišo, rašo independent.co.uk.
Tačiau šiandien akivaizdu, kad prieš 60 metų įvykęs „Sputnik 2“ skrydis buvo ryškus kosmoso tyrinėjimų istorijos momentas. Tai buvo vos antras kartas, kai į Žemės orbitą buvo paleistas erdvėlaivis, ir pirmas kartas, kai juo skrido gyva būtybė. Nors Laiką galima laikyti skrydžio aplink Žemę pioniere, tuo metu gyvūnai kosmoso tyrinėjimams buvo naudojami jau visą dešimtmetį.
Rusų ir amerikiečių mokslininkai seniai naudojo gyvūnus, kad patikrintų savo galimybes pasiųsti į kosmosą gyvus organizmus – ir susigrąžinti juos nenukentėjusius. Į kosmosą pirmiausia buvo pasiųstos vaisinės muselės. 1947 metais perdarytos nacių raketos V2 viduje jos buvo išmestos į 109 km aukštį.
Vėlesniais metais NASA į kosmosą pasiuntė kelias prie stebėjimo prietaisų pririštas beždžiones, pramintas Albertu I, II, III ir IV. Visos jos žuvo. Tik 1951 metų rugsėjį, kai buvo surengtas skrydis su beždžione, vardu Yorickas (ją lydėjo 11 pelių), mokslininkai galėjo pareikšti, kad pasiuntė į kosmosą primatą ir sulaukė jo Žemėje gyvo. Po šio skrydžio sėkmės tokie eksperimentai tapo sudėtingesni. Šiuos bandymus atidžiai sekė sovietų mokslininkai, kurie į apatines Žemės orbitas kaip skrydžio į vieną pusę keleivius pradėjo siuntinėti peles, žiurkes ir triušius.
Tačiau tam, kad surinktų reikiamą informaciją ir sukurtų kabiną, tinkamą kosmonautams, jie taip pat pasitelkė benamius šunis. 1951 metų rugpjūčio 15-ąją buvo išsiųsti Dezikas ir Cyganas, tapę pirmaisiais šunimis – kosmonautais. Į panašius, suborbitinius skrydžius buvo paleisti dar keli keturkojai, kol gatvėje buvo pagauta ir misijai aplink Žemę paruošta benamė mišrūnė Laika. „Ji tapo Jurijaus Gagarino skrydžio (1961 metais) pirmtake. Jie tikrino savo kapsulės technologiją, deguonies tiekimą, ar jai gali pakenkti radiacija ir ar ji galės išgyventi skrydį“, – teigė Lesterio kosmoso ir Žemės stebėjimo instituto direktorius Martinas Barstow.
90 metų rusų biologė Adilija Kotovskaja, padėjusi paruošti Laiką, 60-ųjų metinių proga naujienų agentūrai AFP sakė: „Šios devynios Žemės orbitos pavertė Laiką pirmąja kosmonaute – ji buvo paaukota dėl būsimų kosminių misijų sėkmės. Mes pasirinkome kalytes, nes šlapinantis joms nereikia pakelti kojos, o tai reiškia, kad joms reikia mažiau erdvės, negu patinėliams. Mes taip pat rinkomės benamius šunis, nes jie būna protingesni ir ne tokie reiklūs“.
Pirmaisiais gyvūnais, kurie pasiekė išorinį kosmosą ir grįžo į Žemę gyvi, tapo kalytės Belka ir Strelka. Jos buvo išskraidintos 1960 metų rugpjūčio 19-ąją ir po dienos grįžo atgal. Neilgai trukus po skrydžio Strelka susilaukė šešių šunelių.
1968 metais Sovietų Sąjunga skrydžiui aplink Mėnulį paleido erdvėlaivį su dviem vėžliais, vaisinėmis muselėmis ir didžiaisiais milčiais. Po jų sekė varlės, katės ir vorai. Tačiau po 1969 metų, kai žmonės nusileido Mėnulyje, gyvūnų vaidmuo pradėjo slopti. Tačiau pastaruoju metu vėl pradėta kalbėti apie gyvūnų panaudojimą XXI amžiaus kosmoso tyrinėjimams – tokias kalbas pakurstė ketinimai pasiųsti žmones į Marsą. Astronautams, norintiems pasiekti Raudonąją planetą, daug kliūčių kelia didelė radiacija, taigi JAV, Europos ir Rusijos kosmoso agentūros svarsto galimybę išbandyti radiacijos poveikį su beždžionėmis, ir tik po to siųsti į Marsą žmones.
„Mes daug žinome apie radiaciją ir kokį poveikį ji daro žmonėms bei gyvūnams. Radiacijos klausimas kelionės į Marsą metu labiau susijęs su radiacijos dozėmis ir apsaugos sistemų išbandymu. Nesuprantu, kodėl mums reikėtų gyvūnų, kad tai patikrintume ir įvertintume. Šiais laikais mes esame kur kas labiau pažengę bandymų ir matavimų srityje“, – teigė M. Barstow.
Kirmėlės Caenorhabditis elegans yra naujausi gyviai, kurie pabuvos kosmose. Jos buvo pasirinktos dėl to, kad turi panašią nervų, raumenų ir virškinimo sistemą, kaip ir žmogus. Šios kirmėlės dalyvaus Molekulinių raumenų eksperimente ir maždaug po metų pasieks Tarptautinę kosmoso stotį. Didžiosios Britanijos Kosmoso agentūros žmonių kosminių misijų ir mikrogravitacijos programos vadovė Libby Jackson teigė, kad šio eksperimento metu „bus žiūrima, kaip šios kirmėlės kosmose sensta ir kokią įtaką jų raumenims daro nesvarumo būklė“.
„Tai gali padėti mokslininkams suprasti molekulinius mechanizmus, atsakingus už tokias raumenų ligas kaip raumenų distrofija, o tai, savo ruožtu, gali pagerinti žmonių Žemėje gyvenimus“, – pridūrė ji. 2010 metais, sulaukusi gyvūnų teisių aktyvistų spaudimo, NASA paskelbė įšaldanti savo planą atlikti radiacijos eksperimentus su saimirių genties beždžionėmis.
Europos kosmoso agentūra taip pat nusprendė atsisakyti bandymų su primatais, teigdama, kad ji nemato jokio reikalo juos naudoti. Tačiau pranešimai rodo, kad Rusija, priešingai, ketina toliau eksperimentuoti su primatais. NASA teigia, kad jei ankstyvosiomis kosmoso tyrinėjimų dienomis nebūtų atlikta bandymų su gyvūnais, Sovietų Sąjungos ir Amerikos programos „galėjo patirti daug žmonių aukų“. „Šie gyvūnai savo šalims atliko tokią tarnybą, kurios nebūtų galėjęs atlikti joks žmogus“, – pažymėjo agentūra.
