Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad mokslininkams pagaliau pavyko įrodyti, kad hipotezė, kuria tiki ir Elonas Muskas, apie tai, kad mes visi gyvename kompiuterinėje simuliacijoje, nėra teisinga. Tačiau kaip galima įrodyti ar paneigti tokią keistą idėją? Ar tikrai paslaptis pagaliau atskleista?
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad mokslininkams pagaliau pavyko įrodyti, kad hipotezė, kuria tiki ir Elonas Muskas, apie tai, kad mes visi gyvename kompiuterinėje simuliacijoje, nėra teisinga. Tačiau kaip galima įrodyti ar paneigti tokią keistą idėją? Ar tikrai paslaptis pagaliau atskleista?
2003 metais filosofas Nickas Bostromas savo straipsnyje pareiškė, kad viskas, ką mes matome ir galime pažinti, yra kompiuterinė simuliacija. Mes patys taip pat esame fantastinės realybės dalis – mes esame programa kažkokiame kompiuteryje, kuris mus vykdo kaip simuliaciją ar eksperimentą. Tuo tiki ir Elonas Muskas ir garsus astrofizikas Neilas deGrasse Tysonas.
© Fabien Rohrer (CC BY-SA 3.0) / commons.wikimedia.org
Taigi, pagal šią hipotezę, mes egzistuojame tik kažkokioje programoje, kur mūsų realybė yra užprogramuota ir, galbūt, valdoma žmonių, sukūrusių kompiuterį. Arba nebūtinai žmonių, kas gali žinoti, nors Bostromas remiasi nuostata, kad mūsų kompiuterinės technologijos tobulėja taip sparčiai, kad mes galime būti jau įvykusio proceso dalimi.
Tačiau ne visi tiki tokia fantastinį filmą primenančia idėja. Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad klasikiniai kompiuteriai tokioms simuliacijoms yra netinkami. Tai yra neįmanoma, nepriklausomai nuo to, kiek toli pažengs įprastų kompiuterių technologijos. Vienam elektronui simuliuoti reikėtų kur kas daugiau atomų turinčio kompiuterio. Kitaip tariant, būtų reikalingas toks milžiniškas ir toks galingas kompiuteris, kad jis nėt nėra teoriškai įmanomas. Apie ateivius niekas ir nekalba – pats Bostromas kalbėjo apie žmones.
Bostromas teigė, kad žmonės sukūrė kompiuterį, kuris dabar naudojamas simuliacijoms kurti. Mes gyvename vienoje iš jų. Kitaip tariant, kalba neina apie didžiulius kompiuterius kažkur milžiniškoje planetoje ar alternatyvioje tikrovėje. Muskas tai paaiškino pavyzdžiu. Jis prisiminė, kad dar ne taip seniai kompiuteriniai žaidimai buvo tik nespalvoti vos ekrane judantys kubeliai, o dabar turime fotorealistiškas 3D simuliacijas. Nepraeis daug laiko, kol žaidimai taps neatskiriami nuo tikrovės. Civilizacija ir simuliacija susilies į visumą – mes galime būti kažkur jau įvykusio tokio proceso dalimi.
Tačiau mokslininkai patikino, kad dabartiniai kompiuteriai iki tokio lygio neišsivystys niekada – tai tiesiog neįmanoma, nesvarbu, kokiu greičiu judėtų kompiuterinių technologijų progresas. Tačiau jie kalba tik apie klasikinius kompiuterius – kvantiniai kompiuteriai yra jau visai kita sritis. Galbūt ateityje bus atrasti algoritmai, leidžiantys su palyginti mažais resursais vykdyti milžiniškas simuliacijas. Tačiau bent jau kol kas Bostromo hipotezė skamba labiau kaip mokslinė fantastika, kuriai pagrįsti sunku surasti įrodymų.
Kiti autoriai pastebi, kad tiesos galime niekada ir nesužinoti. Bet negi tai svarbu? Mūsų visata mums patiems yra reali, todėl turime ją tyrinėti.
