„Sputnik 1“ – pirmasis dirbtinis žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą lygiai prieš 60 metų. Šis nedidelis sidabro spalvos rutulys su keturiomis antenomis, panašiomis į voro kojas, pademonstravo sovietų technikos pažangą. 
„Sputnik 1“ – pirmasis dirbtinis žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą lygiai prieš 60 metų. Šis nedidelis sidabro spalvos rutulys su keturiomis antenomis, panašiomis į voro kojas, pademonstravo sovietų technikos pažangą.
Oficialiai su palydovo startu prasidėjo kosminės lenktynės tarp Sovietų Sąjungos ir JAV. Sovietų kosmoso programos įkūrėjas akademikas Sergejus Koroliovas, sukūręs raketą R-7, iškėlusią „Sputnik“ į orbitą, turėjo sukurti tarpžemyninę raketą, pajėgią nuskraidinti vandenilinę bombą į bet kurį planetos tašką.
Šiuo palydovu buvo nustatytas Žemės atmosferos sluoksnių tankumas keičiantis orbitai. „Sputnik 1“ paleistas 1957 m. spalio 4 d. 19:28:34 UTC iš 5-ojo Tarybų Sąjungos gynybos ministerijos mokslinių tyrimų poligono „Tiura-Tam“ (dabar – Baikonuro kosmodromo).
Pernai Lietuvoje viešėjęs kosmonautas, fotomenininkas, „Novaja Gazeta“ apžvalgininkas, buvęs prezidento B. Jelcino patarėjas (1993–1997 m.) Jurijus Baturinas atskleidė nemažai kosminių paslapčių. Viena iš jų – istorinis dirbtinio Žemės palydovo „Sputnik 1“ startas, apipintas legendomis.
„Sputnik 1“ atrodė ne taip, kaip vaizduojamas nuotraukose
Žmogus-enciklopedija Jurijus Baturinas tąkart trumpai apžvelgė pirmuosius žmonijos žingsnius kosmose, daugelio dalykų apie kosmosą mes nežinome, kai kuria informacija dalijasi tik profesionalai. O kai kuriuos faktus ar kosmonautų papročius skaitytojai gal ir žino, bet net nenutuokia, iš kur jie atsirado. Pavyzdžiui, 1957 m. spalio 4 d. iš Baikonuro pakilęs pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik 1“ iš Žemės atrodė gerokai ryškesnis, nei turėjo būti iš tikrųjų.
Nes nuo jo dėl techninių nesklandumų neatsiskyrė trečios pakopos raketa. Taigi palydovas skriejo su priekaba ir atrodė visai ne taip, kaip vaizduojamas nuotraukose. Ir svėrė ne 83,6 kg, kaip rašoma vikipedijose ir kituose viešuose šaltiniuose. Kosmonauto versijai neprieštarauja ir Linas Šmigelskas, Etnokosmologijos muziejaus skyriaus vedėjas. Jo teigimu, raketos starto metu kilo techninių nesklandumų.
Parodos „Kosmosas – naujos eros pradžia“ eksponatai
Žilvino Pekarsko / „15min“ nuotr.
