Šių metų rugsėjo 21 d. amerikiečių politikai galutinai patvirtino svarbų finansavimą sukurti naują povandeninių laivų klasę. Ji bus pavadinta Kolumbijos klase (Columbia Class) ir pakeis dar šaltojo karo laikotarpiu pradėtus naudoti Ohajo (Ohio) klasei priskiriamus strateginius branduolinius povandeninius laivus gabenančius balistines raketas.
Šių metų rugsėjo 21 d. amerikiečių politikai galutinai patvirtino svarbų finansavimą sukurti naują povandeninių laivų klasę. Ji bus pavadinta Kolumbijos klase (Columbia Class) ir pakeis dar šaltojo karo laikotarpiu pradėtus naudoti Ohajo (Ohio) klasei priskiriamus strateginius branduolinius povandeninius laivus gabenančius balistines raketas. Amerikiečiai bendradarbiaudami kartu su britais darbus patikėjo „General Dynamics Electric Boat“ korporacijai. Abi investuojančios šalys bus šių laivų pirkėjos. Tad susipažinkime atidžiau su branduolinio atgrasymo tęsėjais.
Iš pirmo žvilgsnio kyla logiškas klausimas, kam kurti naujus povandeninius laivus, jei palyginti nesenai buvo sukurti „Seawolf“ ir „Virginia“ klasės povandeniniai laivai. Vis dar plaukioja Los Angeles klasė, o paskutinis Ohajo klasės laivas į tarnybą buvo priimtas ne tokiais jau gūdžiais 1997 metais.
Naujojo laivo vizualizacija
©Wikipedia
Vis tik yra vienas „bet“. Vienintelė Ohajo klasė gali gabenti balistines raketas su branduoliniu ginklu ir būti rimtu mobiliu atgrasymu priešininkams visame pasaulyje. Kitos klasės ginkluotos tik „tomahawk“ sparnuotosiomis raketomis galinčiomis tiksliai atakuoti taikinius žemėje ir torpedomis skirtomis kitiems jūroje plaukiojantiems priešams. Jie rimtai grasinti priešui branduoliniu ginklu negali, o Ohajo laivai buvo numatyti tik 30 metų tarnybai. Aritmetika nesudėtinga, pirmasis toks pristatytas 1981 metais. Stringant pakeitėjo programai, kartą jau buvo pridėti 19 metų. Laikas galutinai baigiasi. Dar kart pratęsti galima popieriuje, bet savo metus atitarnavusi geležis jų neskaitys.
Nors kalbame apie naują klasę, to paties apie pačius laivus negalima pasakyti. Jie bus dalinai matyti. Korpusas ir dalis matomu bei ne dalykų liks kone identiški „Virginia“ klasės III atnaujinimų paketo laivams, pradėtiems statyti 2012 metais. Pastarieji nuo savo pirmtaku labiausiai skiriasi sonaru ir su juo susijusiais sprendimais.
Iki tol montuotas sonaras buvo paremtas „oro pagalvės“ principu. Aplink jį turėjo būti oro tarpas. Dujinė aplinka leidžiantis gilyn po vandeniu kur kas labiau reaguoja į pasikeitusį aplinkos slėgį. Jį reikia reguliuoti, antraip jis gali suplėšyti pertvaras, įrengimus ar net patį plaukiojantį aparatą. Po virtinės nelaimių praeito amžiaus 7 dešimtmečio pradžioje buvo priimta SUBSAFE (povandeninių laivų saugumo) programa. Ji akylai rūpinosi laivo galimybėmis išgyventi patyrus gedimą, bet visiškai ignoravo į iškeltus misijos tikslus. Tai ne tik stabdis kariškiams, bet ir nemenka kaina viskam įrengti bei gauti sertifikatus.
Sonarų palyginimas
©navsource.org
Sukūrus naują sonarą buvo atsikratyta SUBSAFE programos akies. Tai leido sutaupyti iki 11 milijonų dolerių su kiekvienu naujuoju korpusu. Dabartinio sonaro signalai per kompozicinių medžiagų apsaugas sklinda tiesiogiai po vandenynus. Taip pat nebereikia kas 10 metų privalomo daviklių keitimo. Tai taip pat taupymas, pirmiausia aptarnavimo laiko.
Šiuo metu naudojami Ohajo klasės laivai vidutiniškai praleidžia 77 dienas jūroje, po to 35 dienas jis turi praleisti uoste kur atliekami taisymo darbai.
Vis tik keli svarbūs dalykai stipriai pasikeis. Laivo reaktorius turės tarnauti visą jam numatytą laiką – 40 metų. Seniesiems reaktoriuje reikėjo pakeisti branduolinio kuro elementus įpusėjus tarnavimo laikui. Tai buvo labai brangus, sudėtingas ir svarbiausia ilgam eliminuojantis povandeninius laivus iš aktyvios tarnybos darbas. Ohajo klasės laivų buvo 14, Kolumbijos bus tik 12. Amerikiečių poreikiams patenkinti pakaktu 10-ies, bet reikalinga atsarga, ypač įpusėjus tarnybos laikui numatytam iki pat 2080 metų.
Bus įdiegtas ir naujai sukurtas elektrinis variklis, kuris pakeis iki tol naudotas garo turbinas. Laivyno išsikelti tikslai šį laivą padaryti sunkiai aptinkamu iki pat jo tarnavimo pabaigos. Pastarosios skleidė triukšmą ir ne tik. Anot Brajano Klarko iš strateginių ir biudžetinių įvertinimų centro, turbinos efektyvus darbo režimas – 10 tūkstančių apsukų per minutę, bet varančiųjų propelerių efektyviausias našumas pasiekiamas ties 15-20 tūkstančių apsisukimų ribos. Vien norint išjudinti jį reikia įsukti turbiną iki itin didelių apsukų. Bent jau taip teigė Klarkas portalui nationaldefencemagazine.org šią vasarą. Galima sakyti daug triukšmo, neefektyvumo ir turbinos resurso naudojimas net iš pažiūros mažiems judesiams.
Su naujienomis atvyko sumažintas galimų gabenti balistinių raketų skaičius. Naujieji turės 16 paleidimo šachtų lyginant su iki tol buvusiomis 24-is T. Vis tik drastiškai, net trečdaliu branduolines raketas galinčių gabenti pajėgumų nesumažės. Ohajo klasės laivuose nuo kitų metų 4 šachtos bus deaktyvuotos. Taip nutiks pagal 2010 metais pasirašytą NEW START sutartį tarp Rusijos ir valstijų. Bus suvienodintas abiejų valstybių vienu metu turimų aktyvių raketų skaičius pagal susitarime numatytą grafiką. Statant ateities techniką į tai buvo atsižvelgta.
Tuo tarpu britai savo laivuose norės turėti tik po 12 šachtų „Trident“ tipo balistinėms raketoms. Jų manymų 4 užsisakyti laivai pilnai patenkins numanomus poreikius ateityje.
Ateities technikoje rasis jau sėkmingai naudojamas naujos kartos periskopas. Vietoje fizinio „stebėjimo vamzdžio“ į paviršių kils filmavimo kamera sujungta su šviesolaidžio kabeliu. Taip kur kas didesnis skaičius žmonių galės matyti tiesioginius vaizdus padedančius nuspręsti kokių veiksmų reikia imtis.
Kartu bus perkeltas manevringumą gerinantis sprendimas – vandens turbomotorai (water jet). Britų gamintojo „BAE Systems“ produktas yra alternatyva tradiciniam propeleriui. Du išorėje įmontuoti motorai per save stumia vandenį taip sukurdami judėjimą. Tradicinis propeleris tam tikrais atvejai gali sukelti vandens kavitacijos (oro burbuliukų susidarymo) procesą taip sukeldamas akustinį papildomą triukšmą ir išduoti savo buvimo vietą. Šie papildomi motorai leidžia pasiekti didesnį greitį „tyliuoju režimu“.
Pirmasis Kolumbijos klasės laivas bus „USS Columbia“, JAV Kolumbijos administracinės srities garbei (Vašingtono miestas oficialiai yra Kolumbijos apygarda). Kartu bus jau devintasis šį pavadinimą gavęs JAV laivyno laivas.
Šis paskutinis įnašas į projekto pabaigimo darbus – 5,1 milijardo dolerių – visoje programoje tėra lašas jūroje. Kongresui pateiktoje ataskaitoje minima, kad 2017 metų dolerio verte, projektui paruošti jau panaudotos sumos siekia sunkiai įsivaizduojamus 122 milijardus dolerių. Prognozuojama pirmojo laivo kaina iki 10 milijardų dolerių, iš kurių 8 bus skirti jo statybai, o likę įvairiems testavimo metu pastebėtiems nesklandumams ištaisyti.
Kiekvienas vėlesnis pasekėjas tikimasi tilps į kuklesnę 6 milijardų už vienetą ribas 2017 metų dolerio verte. Taip Kolumbijos klasės laivai perims brangiausio povandeninio laivo titulą iš prancūzų, kuriems 2009 metais pasistatytas „Triomphant“ klasės povandeninis laivas atsiėjo 3,1 milijardo eurų (maždaug 4 milijardai dolerių). O ir išlaikymo kaina bus nemaža, planuose 119 milijonų dolerių metams už kiekvieną eksploatuojamą šios klasės vienetą.
Kokios didžiausios laivo problemos? Kongresui pateiktame dokumente buvo išsakyti nuogąstavimai, kad naujasis variklis bandymuose buvo linkęs perkaisti. Šiam momentui tai jau išspręsta problema. Bent iki kol pastatytas tikras povandeninis laivas išplauks į tikrus bandymus vandenynuose. Likęs laivas 70% bus toks pat kaip jau naudojami elementai Virdžinijos klasės laivuose. Su tomis sistemomis viskas turi būti gerai. Jos jau išbandytos.
Suplanuota „USS Columbia“ konstrukcijos darbų pradžia 2021 metai. Pabaigimo reiktu tikėti ne ankščiau kaip 2028-aisiais. Oficiali tarnybos pradžia dar po kelių metų. Jei viskas klostysis sėkmingai bus pradėta masinė gamyba.
