Keliamas klausimas – ko reikia mūsų vartotojui? Juk ne dėžutės, kompiuterio, o – turinio. Kaip sukurti tą turinį, koks jis gali būti? Čia naujausios tendencijos – virtualizacija. Patirtis rodo, kad šalia kuriamas virtualus pramoginis ar gyvenimiškas pasaulis. Ką tai reiškia? Pažiūrėkime į savo vaikus, kurie tinkle užsiima visokiais žaidimais. Tai juk virtualaus pasaulio dalis.
TEO LT, AB Technologijos tarnybos vadovas Darius Didžgalvis dalyvavo „Gartner“ konferencijoje. Pateikiame interviu su juo po konferencijos.
„Gartner“ prognozės – kaip IT bus panaudojamos ateityje, kurios konferencijos metu svarstytos temos nustebino labiausiai?
Keliamas klausimas – ko reikia mūsų vartotojui? Juk ne dėžutės, kompiuterio, o – turinio. Kaip sukurti tą turinį, koks jis gali būti? Čia naujausios tendencijos – virtualizacija. Patirtis rodo, kad šalia kuriamas virtualus pramoginis ar gyvenimiškas pasaulis. Ką tai reiškia? Pažiūrėkime į savo vaikus, kurie tinkle užsiima visokiais žaidimais. Tai juk virtualaus pasaulio dalis. Vaikas ten gyvena gyvenimą, bet virtualų, pasirenka herojų, kuriuo bus, herojus yra toks, kokio jis nori, o ne toks, koks gimė vaikas. Virtualioje aplinkoje jis dirba darbus, renkasi kolegas ir draugus. Tai gali būti ir suaugusiųjų gyvenime. Pavyzdžiui, žmonės mėgsta keliauti. O kas yra pagrindinė kelionių vertybė? Turbūt prisiminimai. Ar tuos prisiminimus galima sukurti tik nuvykus į vietą, ar juos gauti galima kitais būdais? Galimybės yra įvairios. Galbūt to nebus nei rytoj, nei poryt, bet daug kompanijų galvoja būtent apie tai. Pradeda kurti nauja, griaudami sena – seną mąstymą, senus principus, ir būtent IT tam labai sėkmingai padeda.
Kitas dalykas – kad vartotojui yra įdomi intelektuali paslauga. Dabar kuriame internetinę televiziją, kalbame apie „protingus namus“. „Protingi namai“ be informacinių technologijų turbūt neįmanomi. Vartotojui suteikiama paslauga turi atitikti tris principus: bet kada, bet kur, bet kokia. Jei mes esame namuose, kurie sutvarkyti pagal „protingo namo“ koncepciją, norime, kad mūsų žiūrima programa ar klausoma muzika įsijungtų tame kambaryje, į kurį įėjome. Šiandien dar nežinome, kiek vertės tai duotų vartotojui. Atrodo, nesunku persijungti programą pačiam, bet vėlgi nežinome, ar rytoj tai netaps įprastu dalyku – kaip šiandien yra mobilusis telefonas, internetas ar televizorius.
Kas buvo paminėta kaip įdomiausios dabarties tendencijos?
Viena iš šiandien įdomesnių koncepcijų – web2.0. Šiandien naudojamės portalais, bet jų principas labai paprastas – vienkryptis komunikavimas. Tai pirmoji portalų generacija. Tačiau šiandien jau kalbama apie antrąją portalų kartą, kurie suteiktų „abipusio bendravimo“ galimybę. Tokie portalai akcentuos ne juose talpinamą informaciją, bet informaciją, kurią gali duoti vartotojas. Vartotojas taps talpinamos informacijos užsakovu ir iniciatoriumi. Per tokius portalus galėtų kurtis vertybės, kurių vienijami žmonės burtųsi į bendruomenes ir jose dalytis informacija. Kaip šiandien visa tai juda į priekį? Jau rinkoje pasirodė tokie fenomenai kaip „Google“ ar „Wikipedia“, „My Space“. Šie tinklapiai tapo populiarūs per labai trumpą laiką. „Google“ yra pirmas virtualizacijos pavyzdys, čia vartotojas kuria informaciją, pagal jo informaciją jam pateikiama kita informacija. Kita vertus, virtualizacija panaudojama taip, kad vartotojas nieko nebeturi savo kompiuteryje. Juk kuriamos ne tik paieškos platformos, bet ir dokumentų platformos. Juk „Google“ galima rasti ir „Word“ programos analogą. Vartotojas gali viską laikyti „Google“, kuris iš esmės jau gali būti laikomas „Microsoft“ konkurentu. Ateityje gali būti, kad pakaks tik interneto naršyklės ir vartotojas galės naudotis visu programų paketu. Prieš keletą metų tokių pokyčių galėjome net nepastebėti, bet šiandien į šį procesą žiūrime visai kitomis akimis.
Kokias naujoves rengiamasi pasaulyje įgyvendinti artimiausioje ateityje?
„Microsoft“ iškėlė klausimą, dėl ko apie 60 proc. skambučių nepasiekia savo adresato iš pirmo karto. Tai reiškia, kad skambinant gali surasti tik kas antrą vartotoją – vienas užsiėmęs, kitas ne vietoje ar pan. Jie išsikėlė tikslą spręsti šį uždavinį – sujungti įvairiausias aplinkas, IP platformą, ir telefoną, mobilųjį telefoną, faksą ir įvairiausias komunikavimo priemones. Iškeltas uždavinys – kad tas, kuris ieško vartotojo, jį pasiektų iš pirmo karto ir negaištų laiko, nenaudotų resursų. Šiandien mes turime begalę elektroninio pašto dėžučių, kelis telefonus, faksą. Kaip juos reikia valdyti? Uždavinys įdomus, pažiūrėsime, kaip tai atrodys po kelerių metų.
Dar viena sritis, apie kurią nepagalvojame, bet buvo kalbėta per konferenciją – tai besivystančios šalys. Kalbama apie Kiniją, Indiją, Afrikos šalis. Buvo pateikta statistika: du trečdaliai žmonių uždirba mažiau negu 100 JAV dolerių per metus. Taigi klausta labai paprastai – kodėl du trečdalius žmonių pasaulyje kompanijos ignoruoja? Ar nelaimėtų tie, kurie stengtųsi toms rinkoms tiekti produktus pirmieji? Reikia kurti produktus, pritaikytus būtent toms rinkoms, nes ten gyventojų skaičius yra pakankamai didelis. Rinkos dydis labai svarbus, nes kai sukuri produktą, jį paprasta tiražuoti, juk nebereikia dar kartą jo kurti. Kuo daugiau išleidi tokių produktų, tuo mažiau vienam produktui sąnaudų. Besivystančių šalių pramonė ir ekonomika auga labai sparčiai. Tai signalas, kad IT negali nusisukti nuo šių regionų.
