Lietuvoje artimiausias dešimtmetis taps technologiniu išbandymu energetikai, sveikatos apsaugai ir transportui. „Siemens“ ekspertų teigimu, būtent šiose ūkio šakose artimiausiais metais labiausiai augs pažangiųjų technologijų koncentracija ir inovacijų poreikis. Tokios išvados parengtos, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, vykdytus tyrimus ir prognozes.
Lietuvoje artimiausias dešimtmetis taps technologiniu išbandymu energetikai, sveikatos apsaugai ir transportui. „Siemens“ ekspertų teigimu, būtent šiose ūkio šakose artimiausiais metais labiausiai augs pažangiųjų technologijų koncentracija ir inovacijų poreikis.
Tokios išvados parengtos, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, akcentuojamas Jungtinių tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijų, įvairių kitų tarptautinių bei mūsų šalies organizacijų bei institucijų tyrimus ir prognozes, kurias pagrindžia ir „Siemens“ AG užsakymu praėjusiais metais atlikta ateities scenarijų įvairiose Europos valstybių gyvenimo srityse studija „Horizons 2020“.
Mokslininkai prognozuoja, jog 2025 m. pasaulyje gyvens beveik 8 mlrd. žmonių, t. y., beveik 2 mlrd. daugiau nei šiandien. Daugiausia jų gyvens miestuose, kur gyventojų kasdieniai poreikiai pareikalaus milžiniškų technologinių pajėgumų, siekiant garantuoti pakankamą ir patikimą energijos ir vandens tiekimą, tuo pačiu užtikrinant mobilumą, saugumą, sveikatos apsaugą, efektyvią gamybą ir aplinkosaugą. Demografinių pokyčių ir urbanizacijos įtakotos „megatendencijos“ lems naujų technologijų aktualumą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Technologijos kuriamos žmonėms, kurie gyvens po 20 metų ar daugiau. Į tai orientuojami bendrovės sprendimai, todėl analizuojame, kaip vystysis žmogaus ir valstybės poreikiai – pagal tai plėtosis ir technologijų rinka“, – sako UAB „Siemens“ generalinis direktorius Audris Barcevičius. Išoriniai ir vidiniai valstybės veiksniai lems, jog Lietuvoje artimiausią dešimtmetį imliausios technologiniams sprendimams bus energetikos, sveikatos apsaugos ir transporto sritys.
„Ignalinos atominės elektrinės uždarymas 2009 m., naujo atominio reaktoriaus paleidimas iki 2015 m. reikalauja rasti alternatyvius energijos šaltinius. Norint patenkinti augančius pramonės ir namų ūkių energijos poreikius reikės tolygiai modernizuoti ir plėsti visas energijos gamybos sritis ir užtikrinti patikimą jos tiekimą“, – ateities perspektyvas komentuoja A. Barcevičius. Pasak jo, jau dabar aiškėja technologijų plėtros energetikoje kryptys: bus modernizuojami esami energijos gamybos pajėgumai, stambiose pramonės ir šilumos tinklų įmonėse statomos efektyviai kurą naudojančios kogeneracinės (elektrą ir šilumą gaminančios) jėgainės, energijai gaminti bus naudojami atsinaujinantys ištekliai – daugės vėjo ir biokuro jėgainių.
Ypatingų technologinių sprendimų prireiks ir sveikatos apsaugoje. Mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, žmonija visame pasaulyje sensta. „Technologijų užduotis dabar spręsti dėl žmonijos senėjimo kylančias problemas, t. y., kuo anksčiau diagnozuoti ligas, ypač Lietuvoje didžiausią mirtingumą lemiančius širdies ir kraujagyslių bei vėžinius susirgimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas biotechnologijų tobulinimui – būtent jos leis gauti tikslesnę ligos diagnozę ir pagerinti gydymą“, – prognozuoja „Siemens“ generalinis direktorius. Biotechnologijų svarba išsamiausiai atskleista „Siemens“ AG užsakymu atliktoje ateities scenarijų studijoje „Horizons 2020“.
Kita svarbi sveikatos apsaugos technologijų plėtros kryptis – pacientų aptarnavimo kokybė. Didelę įtaką modernizuojant ir optimizuojant procesus Lietuvos medicinos įstaigose turės ES finansavimas. Pacientų aptarnavimo kokybę kelti padės e. sveikatos projektas, ateityje leisiantis medikams bendrauti su pacientais internetu ar kitomis ryšio priemonėmis, padėsiantis efektyviai panaudoti turimus išteklius ir tuo pačiu žymiai sumažinsiantis sąnaudas. Devintojo dešimtmečio pradžioje pradėta vystyti e. sveikatos idėja šiandien sparčiai įgyvendinama įvairiose valstybėse. „Siemens“ e. sveikatos sprendimai sėkmingai įdiegti Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir yra suderinti esama šalies sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo sistema. Įgyvendinus e. sveikatos projektą, sveikatos draudimo pažymėjimą pakeis e. kortelė, kuria naudosimės kaip e. raktu įsigydami vaistus, eidami pas gydytojus, perduodami ar patvirtindami asmens duomenis. Komunikaciją tarp pacientų ir specialistų supaprastins ir sparčiausiai besiplečiantis RFID (Radio Frequency Identification) technologijų taikymas.
Nuolatinių tobulinimų ir investicijų taip pat pareikalaus Lietuvos transporto sistema. Į klausimą, koks Vilniuje yra vidutinis greitis daugelis vairuotojų atsakytų – 50 km/h. Tačiau suskaičiavę realų spūstyse praleidžiamą laiką, pamatytume, kad automobilis sostinėje vidutiniškai juda vos 20–30 km/h greičiu ar dar lėčiau. „Augant transporto priemonių skaičiui vis didesnio dėmesio sulaukia eismo valdymo sistemos, kurios reguliuotų transporto srautus ir stiprintų nelaimingų atsitikimų prevenciją“, – teigia A. Barcevičius.
Pasak jo, ne vieną dešimtmetį automobilių spūsčių, avaringumo, taršos klausimus sprendžiančios Vakarų Europos valstybės diegia protingas eismo miestuose valdymo sistemas (Intelligent Traffic Systems), kurios padeda išvengti kamščių, įspėja apie galimas kliūtis, didina eismo dalyvių saugumą. Kryptingo ir ilgalaikio saugaus eismo gerinimo būtinybę šalyje numato LR Susisiekimo ministerijos parengta Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 m. programa, todėl tikėtina, jog protingas eismo miestuose valdymo sistemos – netolima ateitis ir Lietuvoje.
Antra svarbi transporto sistemos dalis – Lietuvos transporto infrastruktūros plėtra. Ilgalaikėje, iki 2025 m. Lietuvos transporto sistemos strategijoje numatoma, jog kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų infrastruktūros modernizavimas turi kurti tinkamas sąlygas transporto paslaugoms plėtotis šalies viduje ir su kaimyninėmis šalimis, o sauga ir paslaugų kokybė turi prilygti ES šalims.
„Didėjant pervežimams modernizuojami geležinkelių sistemos elementai, kad atitiktų šalies ir ES poreikius bei interesus. Augant keleivių skaičiui bei siekiant Lietuvai prisijungti prie Šengeno sutarties plečiamos ir rekonstruojamos oro uostų infrastruktūros“, – sako A. Barcevičius. Ateinančiais metais „Siemens“ rekonstruos sparčiai pagal keleivių skaičių augantį Palangos oro uosto kilimo ir nusileidimo taką, 2007 m. pradžioje tako modernizavimo darbai bus baigti ir Kauno Karmėlavos oro uoste.
„Susisiekimo infrastruktūros plėtra turi didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai – ji atveria ne tik naujas galimybes transporto paslaugų vartotojams, bet ir skatina turizmo, pramonės, kitų ūkio šakų plėtrą“, – teigia A. Barcevičius. Jos taip pat pareikalaus sudėtingų ir rytojaus poreikius atitinkančių technologinių sprendimų. Augant turizmui, inovacijos neaplenks ir viešbučių infrastruktūros, brangstant energijos resursams svarbu bus diegti modernias automatizuotas pastatų valdymo sistemas. Nemažai investicijų pareikalaus Lietuvos vandens sektoriaus modernizavimas.
„Poreikis ir potencialas įsisavinti rytojaus technologijas Lietuvoje yra didelis, tačiau norint pasivyti technologijų sklaidos ES šalyse lygį, Lietuvai prireiks ne tik lėšų, bet ir supratimo, kokias perspektyvas technologijos teikia svarbiausioms šalies ūkio šakoms“, – tvirtina „Siemens“ generalinis direktorius.
