Žmonija ieško galimybių pabendrauti su protingomis gyvybės formomis iš kitų planetų. Tai – nelengva užduotis ir sunkus darbas per kelis dešimtmečius didelių rezultatų nedavė. Visgi, jau kitais metais mokslininkai imsis naujos strategijos, kuri teoriškai turėtų būti veiksmingesnė. Bet kodėl dėl to džiaugiasi ne visi? 
Žmonija ieško galimybių pabendrauti su protingomis gyvybės formomis iš kitų planetų. Tai – nelengva užduotis ir sunkus darbas per kelis dešimtmečius didelių rezultatų nedavė. Visgi, jau kitais metais mokslininkai imsis naujos strategijos, kuri teoriškai turėtų būti veiksmingesnė. Bet kodėl dėl to džiaugiasi ne visi?
Mokslininkai šukuoja mūsų visatą, bandydami aptikti kokius nors radijo signalus, kuriuos skleistų protingos gyvybės formos. Kol kas nieko aptikti nepavyko, nors staigių radijo žybsnių tikrai buvo ir jie kelia vilties. Visgi, jei norime greitai surasti kitas gyvybės formas, reikia patiems imtis iniciatyvos, todėl jau kitais metais mokslininkai į tolimas gyvybei tinkamas planetas nutaikys ne tik imtuvus, bet ir siųstuvus.
Aišku, tikimybė, kad kažkas šiuos signalus aptiks yra labai menka. Tačiau aptikti ateivių bus kur kas lengviau jei suteiksime galimybių ir jiems mus atrasti. San Franciske įsikūrusi organizacija METI įsitikinusi, kad kažkur visatoje yra protingų ateivių, kurie taip pat žvalgosi į kosmosą, tačiau mūsų paprasčiausiai kol kas nesurado.
Organizacijos atstovai teigia, kad jau laikas pagalvoti apie tai, kaip pristatysime žmones ir kokia informacija galėtume keistis. Tačiau, visų pirma, reikia pasistengti ateiviams pranešti, kad mes esame čia, kad jie patys mus rastų ir atsakytų į mūsų siunčiamus signalus. Kas žino, galbūt jų valdomos technologijos yra kur kas tobulesnės už mūsiškes ir jiems tereikia ženklo į kurią pusę nukreipti savo radijo aparatūrą. Bet kokią žinutę pasiųsti?
METI apsisprendė eiti paprasčiausiu keliu – ištransliuoti paprasčiausias matematikos ir fizikos žinias. Kodėl? Todėl kad tokie signalai tiesiog negali būti palaikyti atsitiktiniais. Žmogaus kalba būtų laikoma atsitiktiniu signalu, galbūt visatos triukšmo išraiška radijo bangose. Tuo tarpu skaičiai kartojasi, juos nesunku iššifruoti, o vėliau suvokti, kad signalas atkeliavo iš kitų protingų gyvybės formų. Kol kas signalas bus nutaikytas į artimiausias žvaigždes, prie kurių yra gyvybei tinkamų planetų.
Ir anksčiau buvo atliekami panašūs eksperimentai (pavyzdžiui, 1974 metais ištransliuota skaičių seka, koduojanti informaciją apie žmoniją ir Saulės sistemą), tačiau tai pirmas toks nuoseklus ir tęstinis bandymas aktyviomis pastangomis užmegzti kontaktą su tolimomis gyvybės formomis.
Visgi, kai kurie mokslininkai mano, kad žmonija neturėtų ieškoti kontakto su ateiviais, nes tai gali turėti katastrofiškų padarinių. Lucianne Walkowiczas iš Čikagos teigia, kad nors yra tikimybė, kad apsikeitimas informacija su kitomis gyvybės formomis pagerintų gyvenimo kokybę Žemėje, kur kas labiau tikėtina, kad ateiviai norėtų mumis pasinaudoti.
Stephenas Hawkingas pridėjo, kad jei ateiviai atrastų Žemę, jie tikriausiai ją norėtų užgrobti ir kolonizuoti savo reikmėms. Kad ir kaip ten bebūtų, žmonija neturi teisės užsiverti – elementarus smalsumas visuomet kviečia kreipti akis į dangų. Kas žino, galbūt kada nors visatoje surasime draugų?
