Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie skrydžių į Mėnulį atgaivinimą ir panašu, kad jau po kelerių metų mėnuleigių ratai vėl kels blyškiojo palydovo paviršiaus dulkes. Todėl vokiečių bendrovė prašneko apie planus ten statyti mobiliojo ryšio stotelę, rašoma mokslo naujienų svetainėje „Science Alert“.
Jau senokai bereikėjo kažkam užmegzti ryšį su Žeme iš Mėnulio – paskutinį kartą ant blyškaus ir dulkėto paviršiaus žmogus stovėjo prieš 46 metus. Šiandien šis Žemės palydovas vėl atgauna kosmoso agentūrų dėmesį – šį kartą jam paslaugą daro raudonoji mūsų planetos kaimynė Marsas.
Treniruosimės Mėnulyje
Mat beveik visi mokslininkai ir astronautai sutaria, kad prieš darant didįjį tarpplanetinį žmonijos šuolį – siunčiant astronautus į Marsą – pirmiausiai teks pasitreniruoti Mėnulyje. Palydovo paviršius pakankamai atšiaurus ir nesvetingas, kad statant ant jo bazes bei apgyvendinant jose žmones, galėtume geriau išsibandyti, kokios grėsmės laukia Raudonojoje planetoje ir kokius namų darbus reikėtų pasidaryti. Kas svarbiausia, Mėnulis yra daug kartų arčiau Žemės, todėl atsiradus kokiems nesklandumams, galima būtų daug greičiau pasiųsti pagalbą.
Mobiliojo ryšio stotelė Mėnulyje
Vokiečių startuolis, bendrovė „Part Time Scientists“, neseniai paskelbė planuojanti Mėnulio paviršiuje pastatyti mobiliojo ryšio stotelę, žinoma, prieš tai jiems teks sugalvoti, kaip ten nugabenti statybines medžiagas ir „statybininkus“ robotus. Kiek anksčiau bendrovė buvo paskelbusi apie savo dalyvavimą žymiajame „Google Lunar X Prize“ konkurse.
Šis konkursas yra skirtas paskatinti viso pasaulio inžinierius, inovatorius ir verslininkus sukurti pigų būdą tyrinėti Mėnulio paviršių. Šiandien dalyvaujančioms bendrovėms yra iškelti trys tikslai – sėkmingai nuleisti ant Mėnulio paviršiaus erdvėlaivį ar zondą, pavažiuoti paviršiumi bent pusę kilometro ir į Žemę pasiųsti aukštos raiškos nuotraukų bei filmuotos medžiagos. Laimėjusiai komandai atiteks 20 mln. JAV dolerių. Dvi griežtos sąlygos – komandos turi įrodyti, kad 90 proc. misijai reikalingų išlaidų bus padengta iš privataus kapitalo, o misijų paleidimas turi įvykti iki šių metų pabaigos.
Deja, „Part Time Scientists“ turėjo pasitraukti iš konkurso, nes negali išpildyti paskutinės sąlygos – jų mėnuleigiai į Žemės palydovą geriausiu atveju nuskris tik 2018 metų pabaigoje.
Bus siunčiami mėnuleigiai
Pagal pirminius planus į palydovą planuojama pasiųsti du mėnuleigius – tam bus pasitelktas jų sukurtas ALINA (Autonomous Landing and Navigation) modulis. Abu mėnuleigiai bus kuriami kartu su automobilių koncerno „Audi“ inžinieriais – jie turės elektrinius variklius, varančius visus keturis ratus. Energiją varikliams rinks saulės elementai, o ji bus kaupiama specialiose baterijose. „Žvalgymuisi“ aplink mėnuleigiai turės įtaisytas aukštos raiškos kameras, kurių vaizdai bus siunčiami tiesiai į Žemę ryšio antenomis.
Būtent ryšiui su mūsų planeta vokiečių komanda planuoja naudoti paprastą ir kasdienišką ryšio technologiją – LTE – kurią dauguma mūsų naudoja savo išmaniuosiuose ir žino ją 4G ryšio vardu. LTE turi didžiulį privalumą, lyginant su įprastu radijo ryšiu – jai „maitinti“ reikia daug mažiau energijos. Tai reiškia, kad mėnuleigiams mažiau energijos reikėtų komunikacijai su Žeme ir daugiau – Mėnulio paviršiaus tyrinėjimo darbams.
Mėnuleigių fotovoltiniai elementai (arba kitaip saulės baterijos) suprojektuoti taip, kad galėtų pasigaminti apie 90 vatų energijos – pusę šio kiekio bus panaudota jų varikliams. Kitos pusės surinktos energijos reikėtų radijo ryšiui palaikyti, tačiau LTE technologija padės sutaupyti didelę dalį jos.
Šiandien „Part Time Scientists“ yra vienintelė privati kompanija, besitaikanti po tiek metų padėti pėdą, kad ir robotinę, ant Mėnulio paviršiaus. Praeitais metais ši bendrovė pasirašė sutartį su žymiojo kosmoso užkariautojo Elono Musko įkurta „SpaceX“, pagal kurią „Falcon 9“ raketa nuneštų mėnuleigius ir kitą įrangą į Žemės palydovą.
Jei vokiečių bendrovei pavyks sėkmingai išbandyti mobilųjį ryšį, tai galėtų tapti pradžia telekomunikacijų tinklo kūrimui Mėnulio paviršiuje, kuris padėtų ir kitoms tyrėjų komandoms palaikyti ryšį tarp zondų, bazių ar kitos įrangos bei ją valdyti iš Žemės.