„Kaspersky Lab“ surinko žymius pasaulio mokslininkus, futurologus ir aukštųjų technologijų
srities ekspertus aptarti, kaip technikos progresas paveikė mūsų gyvenimą ir kaip gali paveikti
ateityje. Pagrindiniu diskusijos objektu tapo žmogus, jo santykis su technologijomis, sparčiai
besikeičiančių realijų suvokimas, jo protas ir dirbtinio intelekto perspektyvos.
„Kaspersky Lab“ surinko žymius pasaulio mokslininkus, futurologus ir aukštųjų technologijų srities ekspertus aptarti, kaip technikos progresas paveikė mūsų gyvenimą ir kaip gali paveikti ateityje. Pagrindiniu diskusijos objektu tapo žmogus, jo santykis su technologijomis, sparčiai besikeičiančių realijų suvokimas, jo protas ir dirbtinio intelekto perspektyvos.
Kaip pastebėjo neurofiziologas ir neurokompiuterinių sąsajų laboratorijos įkūrėjas Aleksandras Kaplanas, mūsų smegenys susiformavo prieš 50 tūkst. metų, nuo to laiko fiziologine prasme jos nesikeitė ir neatsinaujino. Kita vertus, jų vidiniai resursai, jų „programinė įranga“ labai smarkiai evoliucionavo. „Tačiau netrukus smegenų resursai bus išnaudoti, – pabrėžė mokslininkas. – Žmogaus atmintis nepalyginamai trumpesnė už bet kokios mašinos atmintį. Technologijos ne tik palengvina daugybę kasdieniame gyvenime sprendžiamų užduočių, bet ir gali padėti išplėsti žmogaus smegenų galimybes.“
Pasak Aleksandro Kaplano, jau dabar technologiškai galima nuskaityti neuronų impulsus smegenyse ir taip padėti žmonėms sąveikauti su pasauliu. Ateityje visiškai realu sukurti tiesioginį ryšį tarp smegenų ir išorinių informacijos nešyklių – tai leis žmonėms perskirstyti užduotis, tam tikrą duomenų dalį atiduoti saugoti mašinoms ir su aukštų technologijų įrenginiais sąveikauti tiesiog minties galia. „Tačiau kyla etikos klausimas: ar tai nesmogs mūsų žmogiškajai prigimčiai? Ar galės žmogus išlikti žmogumi? Ir ar jis netaps valdomas technologijų?“
Panašius nuogąstavimus išreiškė ir futurologas Žanas Kristofas Boni: „Šiandien visas pasaulis yra mūsų pirštų galiukuose: kai norime sužinoti naujienas – atsiverčiame programą, ruošiamės kelionei – programa, užsimanome pabendrauti su draugu ar šeima – vėl programa. Skaitmeninė era mums suteikė daug naujų galimybių. Tačiau šiose technologijų lenktynėse, siekdami išplėsti savo galimybes, sukurti nepriekaištingą dirbtinį intelektą, mes pamirštame apie savo žmogiškumą.
Technologijos taip mus užvaldė, kad kartais parandame ribą tarp natūralaus ir dirbtinio. Taigi artimiausiu metu mums reikės spręsti naujus moralės ir etikos klausimus, išmokti atrasti bei vertinti savo žmogiškąją prigimtį.“
„Po 10 metų būti žmogumi reikš visai ką kita. Tai nebus blogai ar gerai, tiesiog bus kitaip, – įsitikinęs Lorensas Krausas, žinomas JAV astrofizikas. – Per kelerius pastaruosius metus mes tapome daugybės nuostabių atradimų liudininkais: išmokome sąveikauti su visata protonų lygiu, matuoti gravitaciją, manipuliuoti kvantais. Tam reikėjo technologijų, apie kurias dar visai neseniai niekas nė nenutuokė. Taip mūsų gyvenime atsirado kvantiniai kompiuteriai. Ir tai, be abejo, stipriai keičia žmogų ir visą jo gyvenimą. Taigi dabar viena svarbiausių užduočių bus žmogaus mokymasis. Mes turime išmokyti jaunąją kartą gyventi naujomis sąlygomis, atskleisti jai technologijų pranašumus ir pavojus.“
Ekspertai sutarė, kad ateityje technologijos ne tik papildys žmogų, bet ir pakeis jį tam tikrose srityse, kai kurias profesijos bus perduotos robotams. Bepiločiai automobiliai, tekstus kuriantys botai – jau šiandien šios technologijos sėkmingai bandomos ir kai kuriais atvejais neblogai susitvarko su užduotimis, kurias anksčiau galėjo atlikti tik žmogus. „Toks scenarijus artimiausioje ateityje privers valstybes spręsti naujus klausimus, kovoti su nedarbu, iš naujo kurti socialinės paramos sistemas, – mano Antonas Šingariovas, „Kaspersky Lab“ vice prezidentas. – O apsaugos nuo kibernetinių grėsmių poreikis tik didės.“
