Dar daug nežinome apie savo Saulės sistemą, tačiau tai, kas žinoma, taip pat kinta. Mokslininkai jau pastebėjo, kad kai kurios Saulės sistemos planetos keičiasi. Be to, nėra aišku, kaip ir kada atsirado kai kurių planetų reljefas, tad gali būti, kad ir jis – nuolatinių pokyčių įrodymas.
Merkurijus vis dar traukiasi
Daugelį metų mokslininkai manė, kad Žemė yra vienintelė Saulės sistemos tektoniškai aktyvi planeta, rašo space.com. Tačiau jų nuomonė pasikeitė po to, kai MESSENGER erdvėlaivis atliko pirmą misiją į Merkurijų ir nufotografavo planetą. 2016 metais MESSENGER erdvėlaivio gauti duomenys atskleidė, kad paviršiaus pakitimus, kurie rodo, jog Merkurijus vis dar traukiasi, praėjus puspenkto milijardo metų po Saulės sistemos susiformavimo.
Merkurijus, NASA, JHUAPL, Carnegie Institution of Washington, DLR, Smithsonian Institution nuotr.
Jupiterio Didžioji raudonoji dėmė mažėja
Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta, kurioje taip pat vyksta didžiausia Saulės sistemoje audra. Ji yra vadinama Didžiąja raudonąja dėme ir stebima nuo 17-ojo amžiaus. Niekas nežino, kad kodėl jau kelis amžius Jupiteryje siaučia audra, tačiau pastaraisiais dešimtmečiai atsirado nauja mįslė: dėmė ėmė mažėti. 2014 metais jos skersmuo buvo tik 16 500 kilometrų – maždaug pusė to, kas buvo anksčiau.
Plutono atmosfera stebina mokslininkus
Mokslininkų teigimu, migla Plutone tęsiasi 1600 kilometrų nuo planetos paviršiaus. Iš „New Horizons“ kosminio zondo gauti duomenys atskleidė netikėtinų dalykų. Mokslininkai atrado maždaug 20 sluoksnių Plutono atmosferoje, ir kai kurie jų yra šaltesni ir kompaktiškesni, nei manyta anksčiau. Ir turi įtakos paskaičiavimams, kaip greitai Plutono atmosfera, kurioje daug azoto, išsisklaido kosmose. Pasirodo, kad tonos azoto dujų palieka nykštukinę planetą, tačiau ji kažkaip sugeba papildyti prarastą azotą. Manoma, kad tai padeda padaryti tam tikra geologinė veikla.
Marse yra ilgiausias slėnis
Jeigu manėte, kad Didysis kanjonas Amerikoje yra didelis, tai jis sunkiai gali lygintis su Marse esančiu Marinerio slėniu, kuris driekiasi 4 tūkst. kilometrų. Jis yra daugiau nei dešimt kartų ilgesnis už Didįjį kanjoną Žemėje. Įdomiausia, kad ankstyvųjų Marso misijų metu niekas nepastebėjo šio slėnio.
Jis buvo atrastas tik misijos „Mariner 9“ metu 1971 metais. Ir kaip buvo įmanoma jo nepastebėti: juk jis yra tokio ilgio, kaip JAV! Kadangi Marse nėra aktyvių tektoninių plokščių, sunku pasakyti, kaip susiformavo šis slėnis. Kai kurie mokslininkai mano, kad kitoje Marso pusėje esanti ugnikalnių grandinė Tarsio regione kažkaip galėjo išlenkti plutą ir prisidėti prie Marinerio slėnio susiformavimo.
Erdvėlaiviai aplankė visas planetas
Žmonės kosmosą tyrinėja jau daugiau nei 60 metų ir jiems pavyko gauti dešimčių dangaus kūnų nuotraukų stambiu planu, t. y., matoma, kaip dangaus kūnai atrodė anksčiau ir kaip jie keičiasi. Žmogus yra nusiuntęs erdvėlaivius prie visų Saulės sistemos planetų – Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno,Urano ir Neptūno bei dviejų nykštukinių planetų – Plutono ir Cereros.