Šiuolaikinės visuomenės nariai tampa savotiškais narkomanais – „mediomanais“, kurie norėtų bendrauti su kitais žmonėmis gyvai, bet yra per daug užvaldyti įvairių prietaisų. Taip LRT RADIJUI medijų filosofas Nerijus Čepulis. Anot jo, šiuolaikiniame tinkle nebespėjame su laiku, tačiau tas tinklas padeda griauti sienas.
Šiuolaikinės visuomenės nariai tampa savotiškais narkomanais – „mediomanais“, kurie norėtų bendrauti su kitais žmonėmis gyvai, bet yra per daug užvaldyti įvairių prietaisų. Taip LRT RADIJUI medijų filosofas Nerijus Čepulis. Anot jo, šiuolaikiniame tinkle nebespėjame su laiku, tačiau tas tinklas padeda griauti sienas. Su tuo sutinka ir technologijų ekspertas Adomas Rutkauskas: „Tinkamai naudojant jos tikrai atneša naudą. Manau, kad ateityje tų technologijų bus tik daugiau ir nuo to visiems bus tik geriau.“
Visuomenė panašėja į filmus apie zombius?
Filmas „Ji“ pasakoja apie vyrą, įsimylintį moters balsu kalbančią operacinę sistemą, kuri geba palaikyti pokalbį tarsi tikras žmogus. Vis dėlto tai tėra mobiliojo telefono dydžio dėžė. Filme kalbama apie tai, kad bendravimas su techniniu išradimu žmogui tampa malonesnis nei gyvas bendravimas su žmonėmis.
Panašių istorijų dabar galime aptikti ir kasdienėje aplinkoje. Pavyzdžiui, sėdėdami kavinėje galime pastebėti būrelį draugų, kurie laiką leidžia ne bendraudami, o žiūrėdami į išmaniuosius telefonus.
„Pačiame žmoguje yra kažkas, kas nori kontakto, bet taip pat nori, kad kontaktas būtų betarpiškas, kas dažnai rizikinga ir galbūt skaudu. Jie nori izoliuotis. Bendravimas per mediją, atrodo, išpildo šitą žmogaus norą. Bendrauti norisi, pripažįstame, kad bendravimas teigiamas dalykas, bet norime tarpininko. Tai gali būti telefonas ar kitoks ekranas“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas medijų filosofas N. Čepulis.
Pašnekovas technologijas lygina su narkotinėmis medžiagomis, kai dėl savo baimių ir kompleksų žmogus technologijomis siekia atsiriboti nuo pasaulio.
„Remdamasis tokiu medijų teoretiku, kaip Marshallas McLuhanas, bet kartu ir stebėdamas savo ir kitų patirtį, atkreipiau dėmesį, kad technologinės medijos (kai kažkokią mediją naudojame ypač intensyviai ir dažnai) sukuria tam tikrą narkotinę priklausomybę ir narkotinį poveikį. Galėtume kalbėti, kad žmogus, sėdintis kavinėje su kitu žmogumi, lyg ir galėtų su juo bendrauti, bet nepaisant to, yra įnikęs į telefoną, jam nebetarpiškas bendravimas yra saugesnis, netgi gal malonesnis, bet, kita vertus, tai veikia kaip narkotikai“, – aiškina N. Čepulis.
Anot jo, tokiu atveju galima kalbėti apie savotišką narkomaniją: „Tai savotiškas narkomanas ar „mediomanas“, kuris galėtų bendrauti su žmogumi, bet aparatas – telefonas ar kompiuteris – jį užvaldęs ir laiko savo narkotiniuose keruose. Pagalvokime apie filmus apie zombius. Juos žiūrime kaip fantastinius filmus, bet galbūt jie yra tam tikra stipriai technologijų paveiktos visuomenės alegorija, kai žmonės pusiau snūduriuoja. Kodėl? Dėl to, kad jie atlieka labai mažai autonomiškų veiksmų. Kodėl? Todėl kad už juos tuos veiksmus atlieka mašinos.“
Pamestą lagaminą surasti padės GPS signalas
Neseniai Barselonoje vykusioje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress“ gamintojai pristatė naujausius išradimus. Parodoje apsilankiusi LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė sako, kad parodoje akcentuotas nuolatinis žmonių prisijungimas prie interneto.
„Šiemet svarbus aspektas – ateities 5G internetas, kuris leis patikimai nuotoliniu būdu naudoti įrenginius. Tai yra ir automobilių rinka, kuri šiemet kongrese labai populiari. Kalbama, žinoma, apie autonominius automobilius, prie interneto prisijungusius automobilius, kurių nereikės vairuoti. Tai reiškia, kad galėsime keliauti automobiliu ir jis pats save vairuos“, – tvirtina K. Nastopkaitė.
Anot jos, „Mobile World Congress“ yra kaip kelionė į ateitį, nes tai, kas parodoje pristatoma šiemet, po kelių metų jau bus pritaikyta kasdieniame gyvenime.
„Automobiliai žinos, kur važiuoti, kokios gatvės uždarytos. Šios rinkos atstovai kongrese pareiškė, kad tų automobilių ateitis jau labai netoli. Kita svarbi parodos dalis – išmanieji buities prietaisai. Pavyzdžiui, šaldytuvai, kurie bus prijungti prie interneto, Naudodamiesi jais galėsime žinoti šaldytuvo turinį. Kita linksma naujovė – išmanusis lagaminas, kuris turintis GPS siųstuvą“, – parodoje pristatytas naujoves vardija K. Nastopkaitė.
Jos aiškinimu, GPS siųstuvas padėtų lengviau surasti lagaminą, jei šis pasimestų oro uoste ar kitur. Be to, toks lagaminas ne tik turi mobiliojo telefono įkroviklį, bet į jį įmontuotas jutiklis, nustatantis lagamino svorį.
Virtuali realybė leis pasivaikščioti po dar nepastatytus biurus
Parodoje „Mobile World Congress“ taip pat lankęsis technologijų ekspertas A. Rutkauskas sako, kad dėl artimoje ateityje atsirasiančio 5G interneto išsiplės vadinamasis „daiktų internetas“, kai prie tinklo žmonės galės prijungti buities prietaisus.
„Daiktų internetas – daiktai, prijungti prie interneto. Tarkime išmanusis šaldytuvas, galintis skanuoti etikečių kodus ir pažymintis, kada baigsis galiojimo laikas. Toks šaldytuvas tiesiog informuotų SMS žinute ar per mobiliąją programėlę – grįždamas namo nusupirk sviesto, nes tavo turimas jau galbūt nesaugus vartoti. Tai nėra labai „kosminė“ technologija. Manau, kad tokių dalykų greitai tikrai galėtų būti daugiau“, – sako A. Rutkauskas.
Parodoje lietuvių įmonė pristatė virtualios realybės technologiją. A. Rutkauskas sako, kad tai fantastinė, bet ir realistiškai veikianti technologija.
„Tai kambarys, kuriame žmonės, esantys visiškai skirtingose pasaulio vietose, gali susitikti virtualioje aplinkoje ir vienas kitą matyti visu ūgiu. Aukštesnis technologijų lygis netgi leidžia atkurti, galima sakyti, hologramas. Tai ne tikros fizinės hologramos, bet hologramos virtualiame pasaulyje. Tai atrodo visiškai kaip žmogaus kūnas ir vyksta realiu laiku – jeigu pakeli ranką, tai ir tas realistiškai atrodantis tavo paveiksliukas pakelia ranką“, – pasakoja A. Rutkauskas.
Žemesniu lygiu veikiančios technologijos, teigia A. Rutkauskas, naudoja vadinamuosius avatarus – stilizuotus žmogeliukus. „Teko pabandyti atlikti demonstracinį pasinėrimą su šalmu. Tai truko apie 20 min. Įdomus tai, kad iš „išnėrus“ iš virtualios realybės apie 15 min. dar atrodė, kad vis tiek esi ten. Norisi pabandyti ar, pavyzdžiui, ranka galėtum kiaurai „perverti“ pašnekovą. Labai lengva įsitrauki į tą virtualią realybę, o galimybės ten didžiulės“, – tikina A. Rutkauskas.
Ši technologija leistų virtualiai pasivaikščioti, pavyzdžiui, po projektuojamą, bet dar neįrengtą biurą, apžiūrėti jo modelį ar rengti virtualų skirtingose šalyse esančių žmonių susitikimą ir realiu laiku jiems rodyti tą patį grafiką. Vis dėlto ši technologija dar mažai ištyrinėta ir nežinoma, kaip ji gali paveikti žmonių psichiką ar fiziologiją.
Vienos iš sparčiausiai tobulėjančių technologijų – prietaisų valdymas balsu
A. Rutkausko teigimu, sparčiai tobulėja ir tokios technologijos, kaip prietaisų valdymas balsu ir skaitmeniniai asistentai, kurie, žmogui nurodžius tam tikrą veiksmą, be rankų prisilietimo patys gali įgyvendinti nurodymą. Pavyzdžiui, tokie prietaisai gali pritildyti telefone grojančią muziką, išsiųsti draugui žinutę ar parodyti orų prognozę.
„Pasaulyje tai aktualu. Tai tikrai žingsnis į priekį, dedamos didelės pajėgos. Nuo tada kai buvo išrasta klaviatūra ir pelė, t. y. daugiau nei pusė amžiaus, kompiuterio kontrolė nepasikeitė – viską iki šiol darome pirštais. Tai nėra pats patogiausias būdas. Įpratome taip daryti, todėl atrodo, kad geriau būti jau negali“, – sako A. Rutkauskas.
Jis pateikia pavyzdį – galbūt jaukiau ir paprasčiau grįžus namo pasakyti „įjunk šviesą“, negu ieškoti jungiklio ar tai daryti kompiuteriu, prie kažko prisijungti. „Bet problema yra ta, kad valdymo sistemos daromos tik didžiosiomis pasaulio kalbomis. Į Lietuvą tai ateis tiesiog vėlai“, – neslepia A. Rutkauskas.
Naująją „Nokia“ vertina kaip reklaminį triuką
Daug dėmesio sulaukė Barselonoje pristatyta nauja telefono „Nokia“ 3310 versija. 2000-aisiais pasirodęs originalus šios „Nokia“ variantas tapo populiariausiu telefonu pasaulyje. Naujasis modelis kiek šiuolaikiškesnis, su didesniu ekranu, bet turi mygtukus ir nesuteikia galimybės prisijungti prie interneto. Gamintojas skelbia, kad telefono baterija neišsikrauna visą mėnesį.
Technologijų ekspertas naująją „Nokia“ vertina kaip reklaminį triuką. Jis sako, kad šis į praeitį grįžtantis telefonas jokiu būdu nerodo mažėjančio išmanumo.
„Dabar sakoma, kad visos technologijos ir jų procesas eina greityn ir ateityje viskas vyks dar greičiau. Toks progresas labai sveikintinas. Nemanau, kad gali būti per daug, nes kiekviena jų stengiasi atnešti naudą. Tinkamai naudojant jos tikrai atneša naudą. Manau, kad ateityje tų technologijų bus tik daugiau ir nuo to visiems bus tik geriau“, – įsitikinęs A. Rutkauskas.
Jis priduria – fantastų kuriamas vaizdas, kad žmogus gali tapti dalinai mašina, yra vienas iš galimų scenarijų: „Kurį laiką judėsime ta kryptimi, kad visko gausės, didės visas tas sujungiamumas, ar, kaip piešia fantastai, ateities singuliarumas, kai ryšys tarp žmogaus ir mašinos taps labai glaudus ir žmogus taps dalinai mašina. Link to judama ir tai gali įvykti. Nematau tame nieko blogo“, – sako A. Rutkauskas.
Ateities scenarijai neretai linkę į kraštutinumus
Filosofas N. Čepulis įsitikinęs, kad filmų scenarijai, kai rodomas arba ateities rojus, kur viską už žmonės atlieka mašinos, arba priešingai – žmonių paklusimas programoms, susitapatinimas su mašinomis ar net visiškas žmonijos susinaikinimas, yra pernelyg kraštutiniai. Jo teigimu, svarbiausia žmonėms sugebėti suvaldyti technologijas.
„Mūsų visuomenė vis labiau taps tinkline visuomene. Klausimas – kaip išlaikyti autonomiją. Ar aš leidžiuosi, kad mane technologijos užhipnotizuotų, perimtų iš manęs visą atsakomybę, ar bandau išlaikyti tam tikrą autonomišką santykį. Tai reiškia, naudoju, bet nesileidžiu, kad uodega pradėtų vizginti šunį, noriu išlaikyti natūralią situaciją, kai šuo vis dar vizgina uodegą“, – tvirtina N. Čepulis.
Jo nuomone, dabar vykstantys procesai nėra iš principo negatyvūs, nes šiuo metu turime ne tik kolektyvinę, bet ir universaliąją sąmonę: „Galime bent jau žinoti, kas vyksta Afrikoje, kas vyksta Amerikoje, jaustis už tai atsakingi ir netgi kažkuria prasme tame dalyvauti. Įtinklinimas, sienų griovimas, netgi ekonominių sienų griuvimas Europoje, pasaulyje, politinių sienų griuvimas, kurį skatina tinklas, tinklo visuomenė, mano požiūriu, yra pozityvus. Negatyvus dalykas tas, kad tame tinkle mes nespėjame su laiku.“
Anot N. Čepulio, tobulėjant technologijoms itin svarbus medijų raštingumas, kuris gali padėti nepaklysti tarp daugybės supančių prietaisų.
Savo ruožtu, A. Rutkauskas prognozuoja, kad dėl technologijų ateityje žmonės turės mažiau privatumo, nei turi dabar: „Amžinas katės ir pelės žaidimas. Viską, ką sukūrė ir užrakino žmogus, kitas visada norės pabandyti atrakinti, nulaužti ir kažkada jam tai pavyks. Tada reikės kurti naują spyną. Saugumo problema visada bus, su ja reikės kovoti, bet ir visada atsiras naujų sprendimų.“
Fizinį saugumą užtikrinančios kameros, atkreipia dėmesį A. Rutkauskas, sumažina privatumą, todėl norintys vis dėlto neatsisakyti savo privatumo nebeturi kelio atgal: „Visa visuomenė, visas pasaulis juda ta kryptimi, kad privatumas, jo erdvė labai maža, mažėjanti. Manau, kad ji susitrauks iki minimumo ir toliau taip išliks. Žmogus juda ten, kur jam patogiau. Žmogus yra tinginys. Progresas didžiąja dalimi vyksta iš tingumo, kad nereikėtų kažko daryti sunkiai. Kažką kuriant, kažką darant, visada tenka kažką aukoti.“
