Labiausiai vertinami be didesnių vargų įsimenantys kosminių kūnų pavadinimai, geriausiais laikomi kuo trumpesni variantai. Štai kelios galaktikos, kurių pavadinimai iš tikrųjų išskirtiniai. Visatoje yra 100–200 mlrd. galaktikų, tad ganėtinai aišku, kodėl dauguma jų identifikuojamos kataloginiais numeriais – M51, GN-z11 ar IOK-1. Nors šie skaičių ir raidžių deriniai itin reikšmingi astronomams, kažin ar paprastam žmogui jie ką nors sako. 
Labiausiai vertinami be didesnių vargų įsimenantys kosminių kūnų pavadinimai, geriausiais laikomi kuo trumpesni variantai. Štai kelios galaktikos, kurių pavadinimai iš tikrųjų išskirtiniai.
Visatoje yra 100–200 mlrd. galaktikų, tad ganėtinai aišku, kodėl dauguma jų identifikuojamos kataloginiais numeriais – M51, GN-z11 ar IOK-1. Nors šie skaičių ir raidžių deriniai itin reikšmingi astronomams, kažin ar paprastam žmogui jie ką nors sako, dėstoma livescience.com. Vis tik keletas galaktikų išsiskiria iš daugumos šiek tiek įmantresniais pavadinimais. Dažniausiai tokius pavadinimus pelno aiškios formos, neįtikėtinai arti esančios, nesudėtingai stebimos ar tiesiog išskirtinai fotogeniškos galaktikos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika
1. Paukščių Takas
Paukščių Tako galaktikos, kuri bendrąja prasme pelnytai galėtų vadintis mūsų namais, skersmuo siekia 100 tūkst. šviesmečių. Šią galaktiką sudaro mažiausiai 100 mlrd., o gal net 400 mlrd. ar daugiau žvaigždžių. Paukščių Tako forma panaši į grotuotą spiralę su aiškia struktūra centre. Saulė ir Saulės sistema įsikūrusi struktūroje, žinomoje Oriono vijos pavadinimu, nuo Paukščių Tako centro nutolusioje apie 26 tūkst. šviesmečių. Prieš tūkstančius metų ryški besidriekianti Paukščių Tako žvaigždžių, dulkių ir dujų juosta nakties danguje įkvėpė senovės graikus susieti šį vaizdą su romantišku pavadinimu. Vis tik istorikai tiksliai negali pasakyti, kada konkrečiai šiai galaktikai suteiktas Paukščių Tako pavadinimas.
2. Buožgalvio galaktika
Ne ką mažiau dėmesio verta ir kita spiralės formos galaktika, žinoma trumpuoju pavadinimu „Arp 188“ arba dar vadinama Buožgalvio galaktika. Tokį įdomų pavadinimą ši galaktika pelnė neatsitiktinai: ją sudaro pagrindinė spiralės formos dalis ir ilga besidriekianti uodega. Šios galaktikos ilgis siekia apie 280 tūkst. šviesmečių ir jį puošia neįtikėtinai žavingi žvaigždžių spiečiai.
3. Juodosios Akies galaktika
Galaktika kodiniu pavadinimu M64 turi dar ir kur kas vaizdingesnį – Juodosios Akies galaktikos – pavadinimą, kuriam sukurti įkvėpimu tapo tamsus dulkių žiedas, supantis ryškų galaktikos centrą. Tikėtina, kad ši juosta susiformavo po susidūrimo su kita galaktika. XX a. dešimtajame dešimtmetyje mokslininkai išsiaiškino, kad dujos Juodosios Akies galaktikos išoriniuose sluoksniuose sukasi prieš laikrodžio rodyklę, t. y. priešinga kryptimi nei arčiau centro esančios dujos ir žvaigždės. Astronomai įtaria, kad šis neįprastai judantis plotas – tai mažesnės galaktikos, susidūrusios su Juodosios Akies galaktika prieš milijardus metų ir vėliau jos absorbuotos, likučiai.
4. Sombrero galaktika
Tai spiralinė galaktika, pasižyminti neįprasta skrybėlę primenančia forma. Bent jau tokios formos ši galaktika atrodo žvelgiant iš Žemės. Taigi žvelgiant į galaktiką, kurią sudaro išorinis žvaigždžių lankas, primenantis skrybėlės kraštus, ir karūna su švytinčiu centru ir ją supančiomis tamsesnėmis dulkių juostomis, vaizdas primena skrybėlę. Dar M104 kodiniu pavadinimu žinoma Sombrero galaktika nuo Žemės nutolusi apie 28 mln. šviesmečių, o jos skersmuo siekia 50 tūkst. šviesmečių.
© NASA
5. Sūkurio galaktika
Kaip ir Paukščių Tako galaktika kodiniu M51 pavadinimu žinoma Sūkurio galaktika yra dažniausiai pasitaikančios spiralės formos (77 proc. galaktikų yra spiralinės), turinti į išorę nukreiptas atšakas, juosiančias ryškesnį galaktikos centrą. Gelsvame šios galaktikos centre susispietusios senesnės žvaigždės, o štai jaunesnės ir ryškesnės išsidėsčiusios atšakose.
Sūkurio galaktikos atšakos, kaip ir visose spiralinėse galaktikose, – tai savotiškos žvaigždžių veisyklos, kur gimsta naujos žvaigždės. Vos 25 mln. šviesmečių nuo Žemės nutolusios galaktikos skersmuo siekia 60 tūkst. šviesmečių. Sūkurio galaktiką astronomai įžiūri kuo puikiausiai, todėl ji Kosminio teleskopo mokslinio instituto (STScI) specialistų pelnytai tituluojama numylėtine.
6. Cigaro galaktika
Įsikūrusi Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyne ir nuo Žemės nutolusi 13 mln. šviesmečių Cigaro galaktika išskirtinį pavadinimą pelnė dėl skersinės spiralinės savo formos. M82 kodiniu pavadinimu žinoma Cigaro galaktika pagarsėjo kaip išskirtinai daug žvaigždžių pagimdanti galaktika. Remiantis Europos kosmoso agentūros (ESA) pateikiama informacija, centriniuose šios galaktikos regionuose žvaigždės susiformuoja 10 kartų greičiau nei Paukščių Tako galaktikoje.
NASA, ESA nuotr.
7. Vežimo Rato galaktika
Primenančios milžinišką ratą galaktikos skersmuo siekia 150 tūkst. šviesmečių. Kaip teigiama kosminio teleskopo „Hubble“ internetinėje svetainėje, ši galaktika sudaryta iš ryškaus centro su plonomis dulkių ir dujų atšakomis, susijungiančiomis su išoriniu žvaigždžių žiedu, kurio dydis 1,5 karto viršija Paukščių Taką. Neįprasta Vežimo Rato galaktikos forma susijusi su dramatišku kosminiu susidūrimu, įvykusiu, kaip teigiama Chandra X-Ray observatorijos internetinėje svetainėje, prieš milijonus metų. Iš pradžių ši galaktika buvo didelė ir spiralinė, tačiau į jos centrą pataikius mažesnei galaktikai, iš centro kraštų link nusidriekė raibuliuojančios jungtys.
© NASA
8. Saulėgrąžos galaktika
Kodiniu pavadinimu M63 žinoma Saulėgrąžos galaktika Prancūzų astronomo Charleso Messier 1781 m. sudarytame dangaus kūnų kataloge užima 63 vietą. Pavadinimas iš gėlių pasaulio šiai galaktikai suteiktas dėl ją sudarančių spiralės formos glaudžiai viena šalia kitos esančių atšakų, primenančių saulėgrąžos augalo vidurį. Įspūdingą spindesį, apšviečiantį Saulėgrąžos galaktikos spirales, skleidžia, kaip teigiama kosminio teleskopo „Hubble“ internetinėje svetainėje, naujai susiformuojančios gigantiško dydžio baltai mėlynos žvaigždės.
© NASA
