Praėjus beveik dviem metams po pirmojo savo susitikimo su nykštukine planeta, NASA zondas „New Horizons“ ruošiasi atsisveikinimui su Plutonu ir tolimai kelionei į ledinio šalčio ir tamsos apgaubtus Saulės sistmeos pakraščius, rašoma svetainėje space.com.
Kaip tik dabar erdvėlaivis pajudėjo link nedidelio objekto, esančio už 1,6 mlrd. kilometrų nuo Plutono Koiperio juostoje. Šis tolimas žiedas supa Saulės sistemą ir jame skrieja trilijonai objektų iš ledo ir akmens, kurie iki šiol beveik nebuvo tyrinėti.
Naujasis „New Horizons“ tikslas buvo aptiktas 2014-aisiais Hablo kosminiu teleskopu ir pavadintas gan nykiai – 2014 MU69. Plutonas, kuris prarado pilnavertės planetos statusą po to, kai „New Horizons“ paliko Žemę 2006-aisiais, taip pat yra priskiriamas Koiperio juostos objektams – tiesa, jis yra pats didžiausias iš jų.
„New Horizons“ tapo pirmuoju žmonių siųstu erdvėlaiviu, 2015-aisiais aplankiusiu šią nykštukinę planetą bei jos palydovus. Zondui prireikė apie 16 mėnesių, kad persiųstų visus savo vizito į Plutoną metu surinktus duomenis – ši informacija tapo tikru lobiu planetų mokslo tyrinėtojams. Dėka „New Horizons“, mokslininkai dabar yra sudarę Plutono žemėlapį ir gali tyrinėti gan detalias šios nykštukinės planetos paviršiaus nuotraukas, kuriose matyti kalnuoti peizažai ir ledinių ugnikalnių keteros. Beje, aukštikalnių virtinės rodo, kad Plutonas dar visai neseniai patyrė aktyvų geologinių pokyčių periodą.
NASA erdvėlaivis taip pat atsiuntė įspūdingą širdies formos darinio nuotrauką iš Plutono paviršiaus – pasak mokslininkų, šis darinys rodo apie po nykštukinės planetos paviršiumi egzistuojantį vandenyną. „New Horizons“ taip pat leido mokslininkams geriau įsižiūrėti į Plutono mėnulius, o ypač Charoną, kurio paviršiuje pastebėta raudona dėmė rodo, kad palydovas nusiurbia dalį atmosferos iš Plutono.
„New Horizons“ misiją prižiūrintys mokslininkai dabar turi darbo į valias – išanalizuoti turimus duomenis gali užtrukti dešimtmečiais. Visgi astronomai jau planuoja kitą zondo misijos stadiją – vizitą į Koiperio juostoje esantį 2014 MU69 objektą, kuris turėtų įvykti 2019-ųjų sausį. MU69 yra daug mažesnis už Plutoną ir labiau panėši į kitus trilijonus kitų Koiperio juostoje skriejančių objektų, todėl mokslininkai su nekantrumu laukia, kada gaus pirmuosius duomenis iš šio dangaus kūno.
Pasak vienos iš „New Horizons“ misijos mokslininkių Kelsi Singer, Plutonas savo dydžiu prilygsta Šiaurės Amerikos žemynui (jo diametras apie 2370 kilometrų), tuo tarpu MU69 yra vos 45 kilometrų pločio. Visgi šis Koiperio juostos kūnas nėra tiesiog paprastas uolos ir ledo gabalas – jo specifinė orbita leidžia daryti prielaidą, kad jis susidarė ankstyvojoje Saulės sistemos formavimosi stadijoje. Todėl mokslininkai tikisi, kad šio kūno tyrimai leis geriau suprasti, iš ko susiformavo mūsų Saulės sistema ir kaip ji galėjo atrodyti pačioje gimimo stadijoje. Kita priežastimi, kodėl sekančiu „New Horizons“ tikslu mokslininkai pasirinko MU69, buvo erdvėlaivyje likęs kuro kiekis.
Hablo teleskopu jie ieškojo pakankamai arti esančių kūnų, kuriems pasiekti užtektų kuro likučių. Iš viso atrinkti trys objektai, tačiau du iš jų atmesti, nes buvo gan toli, todėl atsirado rizika, kad zondas jų gali ir nepasiekti. „
New Horizons“ yra varomas radioaktyvų plutoną naudojančiu „varikliu“, kurio galėtų pakakti kiek ilgiau nei 2030-ųjų. Tačiau 2019-aisiais praskridęs MU69, zondas nebeturės pakankamai kuro specifiniams manevrams – skrydžio krypties pakeisti nebebus įmanoma. Visgi erdvėlaivis skris tiesia linija tol, kol bus kuro, tad mokslininkai tikisi, kad pakeliui jiems pavyks patyrinėti dar keletą kūnų iš Koiperio juostos. Tačiau šiuo metu mokslininkai yra susifokusavę ties pagrindine užduotimi – „New Horizons“ skrydžiu į MU69. Jie turi labai tiksliai suplanuoti visą zondo trajektoriją ir visus galimus manevrus, nes signalas iki erdvėlaivio iš Žemės keliauja apie šešias valandas. Todėl visus skrydžio etapus astronomai turės suprogramuoti iš anksto.