Aeronautikos ir kosmonautikos bendrovė „SpaceX“, įsteigta į Marsą akis nukreipusio verslininko Elono Musko, žengė itin rimtą žingsnį siekiant teikti didelės spartos interneto paslaugas visam pasaulyje. Lapkričio 15 d. įmonė JAV Federalinei komunikacijų komisijai (FCC) pateikė prašymą iškelti 4425 palydovus. 
Aeronautikos ir kosmonautikos bendrovė „SpaceX“, įsteigta į Marsą akis nukreipusio verslininko Elono Musko, žengė itin rimtą žingsnį siekiant teikti didelės spartos interneto paslaugas visam pasaulyje, rašo businessinsider.com.
Lapkričio 15 d. įmonė JAV Federalinei komunikacijų komisijai (FCC) pateikė prašymą iškelti 4425 palydovus. O norint suvokti, kokio dydžio yra tas kiekis, štai jums pavyzdys: šiuo metu Žemės orbitoje sukasi 1419 aktyvių palydovų. Taip pat manoma, kad orbitoje turėtų suktis ir apie 2600 jau nebeveikiančių palydovų, tačiau, įskaičiavus net ir juos, „SpaceX“ palydovų flotilė būtų didesnė už viską, kas dabar yra kosmose, kartu sudėjus.
Patys didžiausi ryšių palydovai gali sverti tonomis, būti maždaug autobusiuko dydžio ir skrieti aplink Žemę 35 000 km atstumu nuo paviršiaus.
Peržvelgus „SpaceX“ paraišką, pateiktą FCC, darosi panašu, kad amerikiečiai nori kelti ne šiaip tipinius ryšių palydovus. Kiekvienas „SpaceX“ flotilės planuojamas palydovas turėtų sverti apie 385 kilogramus ir būti maždaug „MINI Cooper“ automobilio dydžio. Jų skriejimo aukščiai bus tarp 1150 ir 1275 kilometrų.
Iš tokio aukščio kiekvienas palydovas turėtų padengti maždaug 2120 km pločio elipsę – panašus atstumas skiria Vilnių ir Barseloną (skrendant lėktuvu).
„Sistemos paskirtis – teikti plataus spektro plačiajuosčio interneto ir ryšių paslaugas privatiems asmenims, komerciniams, instituciniams, vyriausybiniams ir profesionaliems vartotojams“, – rašoma bendrovės paraiškoje.
Pirmai pradžiai „SpaceX“ norėtų į vienodą orbitinį aukštį iškelti iki 1600 palydovų, o vėliau kitus 2825 palydovus išdėlioti dar keturiuose skirtinguose aukščio sluoksniuose. Palydovai turėtų veikti 5–7 metus, o Žemės atmosferoje jie turėtų sudegti praėjus maždaug metams nuo tarnavimo laiko pabaigos.
„Iškėlus pirmuosius 800 palydovų, „SpaceX“ galės teikti plačiajuosčio interneto paslaugas JAV ir kitose valstybėse. Pilnai optimizavus ir užpildžius palydovų tinklą, sistema galės tiekti didelės spartos (iki 1 Gbps vienam vartotojui), mažo delsimo plačiajuosčio interneto ryšį privatiems ir verslo vartotojams JAV ir visame pasaulyje“, – rašoma paraiškoje.
Bendrovės „Akamai“ sudaroma „Interneto būklės“ ataskaita byloja, kad 2015 metais vidutinė interneto sparta buvo apie 5,1 Mbps, arba maždaug 200 kartų mažesnė, nei siekia „SpaceX“. Sparčiausiu ryšiu naudotis galėjo kabelinio ir optinio interneto vartotojai.
Savo paraiškoje „SpaceX“ taip pat cituoja UNESCO Plačiajuosčio ryšio komisijos tvariai plėtrai ataskaitą, kurioje nurodoma, kad net 57 proc. pasaulio populiacijos (t. y., 4,2 mlrd. žmonių) dėl pačių įvairiausių priežasčių nesinaudoja internetu. Dažnai ta priežastis yra per aukšta ryšio kaina ar tiesiog galimybės prisijungti prie interneto nebuvimas.
Pastarąsias problemas E. Muskas savo naujuoju planu ir ketina išspręsti.
Tiesa, „SpaceX“ neketina iš rinkos išstumti egzistuojančių ryšio paslaugų teikėjų. „Mūsų tikslas yra sukurti globalią ryšių sistemą. Tai yra ambicinga vizija. Tikslas yra į šią sistemą pritraukti didžiąją dalį didelio nuotolio interneto srauto ir apie 10 proc. vietinių vartotojų ir verslų srauto. Tad tikriausiai apie 90 proc. vartotojų ir toliau naudosis optiniais laidais pagrįstu ryšiu, o mes užimsime apie 10 proc. tiesioginio ryšio tarp vartotojų ir verslininkų bei daugiau nei pusę didelio nuotolio interneto srauto“, – užsimenama paraiškoje.
Dalinai į šią „SpaceX“ iniciatyvą dar maždaug prieš 2 metus 1 mlrd. JAV dolerių investavo bendrovės „Google“ ir „Fidelity“. Tikėtina, kad projekto realizavimo atveju joms priklausytų dalinė šio kosminio tinklo kontrolė. „Google“ motininė bendrovė „Alphabet“ taip pat vysto savo belaidžio interneto, tiekiamo palydovais, balionais ir bepiločiais orlaiviais, sistemą.
