Šiais metais tikrai galima atleisti manantiems, kad pasaulis ritasi žemyn. Europoje ir Jungtinėse Valstijose keikiama nuo paprastų žmonių atsiskyrusi valdžia. Islamo radikalai rengia vis dažnesnius išpuolius Vakaruose. Žmonės nevaržomai naudoja iškastinį kurą, ima trūkti vandens, Žemėje prastėja ekologinė padėtis. Ką jau bekalbėti apie branduolinius, biologinius ir cheminius ginklus. Trumpai tariant, Žemės gyventojams reikia atsarginio plano.
Šiais metais tikrai galima atleisti manantiems, kad pasaulis ritasi žemyn. Europoje ir Jungtinėse Valstijose keikiama nuo paprastų žmonių atsiskyrusi valdžia.
Islamo radikalai rengia vis dažnesnius išpuolius Vakaruose. Žmonės nevaržomai naudoja iškastinį kurą, ima trūkti vandens, Žemėje prastėja ekologinė padėtis. Ką jau bekalbėti apie branduolinius, biologinius ir cheminius ginklus. Trumpai tariant, Žemės gyventojams reikia atsarginio plano. Elonas Muskas mano taip pat, todėl tiek daug investavo į raketų ir erdvėlaivių gamybos kompaniją „SpaceX“ ir nori kolonizuoti Marsą.
Tačiau Marsas – ne vienintelė planeta, kurioje galėtų gyventi žmonės. Saulės sistemoje yra daugiau vietų, kur žmonija galėtų įsikurti naujus namus, ten nestigtų energijos šaltinių ir netgi būtų galima maudytis vandenynuose. Žinoma, nė vienoje iš šių planetų nėra tokių gerų gyvenimo sąlygų kaip Žemėje. Kaip ten bebūtų, verta aptarti potencialių naujų namų privalumus, rašo arstechnica.com.
Marsas
Privalumai: Marsas žmonėms būtų pirmasis variantas. Jis yra pakankamai arti, kad žmonės galėtų ten nukeliauti naudodami dabartines technologijas. Tiesa, tai užtruktų 6-9 mėnesius. Marse yra kieto paviršiaus, o jo poliai yra padengti ledu. Čia taip pat yra vandens. Be to, Marse yra pakankamai saulėta, kad būtų galima pasigaminti energijos. Plona Marso atmosfera minimaliai apsaugo nuo kosminės ir Saulės radiacijos. Visa tai rodo, kad žmonės galėtų Marse susikurti gana tvarią koloniją, nors daugiausia tektų gyventi uždarose erdvėse.
Trūkumai: Marso atmosfera yra labai nedidelė. Praktiškai jos beveik nėra. Maždaug 19 km aukštyje virš Žemės pilotai pasiekia vadinamąją Armstrongo ribą – aukštį, kuriame dėl atmosferinio slėgio vanduo užverda žmogaus kūno temperatūros lygyje. Marso atmosfera sudaro tik maždaug 6 proc. Žemės atmosferos. Marso atmosfera sudaro tik maždaug dešimtąją dalį Armstrongo ribos.
Neapsaugotas žmogus tokiame paviršiuje mirtų per kelias sekundes. Neseniai padarytas atradimas, jog Saulės vėjas per milijardus metų sunaikino Marso atmosferą, sudavė labai smarkų smūgį viltims, jog šioje planetoje būtų galima pakeisti atmosferą išlaisvinant Marso uolienose esantį anglies dvideginį.
Orbitinis zondas MRO nufotografavo „Curiosity“ kelią / © NASA nuotr.
Mėnulis
Privalumai: Artumas. Žmonės į Mėnulį gali nuskristi per kelias dienas, o tai labai palengvina kelionę ir apsirūpinimą būtinais dalykais. Mokslininkai taip pat mano, kad Mėnulio poliuose esantys ledynai būtų geras geriamo vandens šaltinis. Mėnulio paviršiuje yra vertingų mineralų, kaip silicis, kurį būtų galima panaudoti gaminant Saulės baterijas. O helio izotopas helis-3 galėtų būti geras energijos šaltinis. Taip pat tikėtina, kad po Mėnulio paviršiumi egzistuoja dideli lavos tuneliai, kuriuose žmonės galėtų įkurti ištisus miestus.
Trūkumai: Mėnulyje nėra atmosferos, dėl to bet kokia veikla jo paviršiuje yra pavojinga žmogui. „Apollo“ misijos astronautai taip pat pripažino, kad dulkėtas Mėnulio paviršius būtų per sudėtingas su juos susigyventi.
Venera
Privalumai: Turi atmosferą! Ir turime galvoje ne planetos paviršių, kur atmosferinis slėgis prilygtų maždaug 900 kilometrų gyliui žemiau Žemės vandenynų, o virimo temperatūra siekia 462 laipsnius Celsijaus. Mes kalbame apie maždaug 50 km virš paviršiaus, kur atmosferos slėgis panašus į Žemės, o temperatūra svyruoja nuo nulio iki 50 laipsnių Celsijaus. Be to, likusi Veneros temperatūra apsaugo nuo radiacijos, ir žmogus čia galėtų net degintis dėvėdamas tik deguonies kaukę.
Trūkumai: Bėda ta, kad Veneroje lyja sieros rūgštimi. Kita problema būtų čia atsigabenti vandens ar metalo. Pasiekti Veneros atmosferą būtų sunkiau negu nuvykti į Mėnulį ar net Marsą.
Titanas
Privalumai: Didelis kiekis energijos. Saturno palydovą Titaną daugiausia sudaro dideli gryno metano ežerai, kurie galėtų tapti nesibaigiančios energijos šaltiniu žmonių veiklai. Paviršinis slėgis yra maždaug 1,4 karto didesnis nei Žemėje. Tai reiškia, kad Titanas yra viena iš nedaugelio vietų Saulės sistemoje, kur žmonėms nereikėtų dėvėti skafandrų. Tačiau čia vis tiek reikėtų dėvėti deguonies kaukę. Titano atmosferoje esantis azotas, metanas ir amoniakas galėtų būti naudojami kaip trąšos. O po jo paviršiumi gali būti vandens. Stora atmosfera apsaugotų žmones nuo radiacijos.
Trūkumai: Temperatūra ir atstumas. Titano paviršiuje temperatūra siekia maždaug minus 180 laipsnių Celsijaus. Tad reikėtų ne skafandro, o labai daug šiltų drabužių. Be to, Titanas yra toliausiai nuo Žemės nutolusi planeta iš šio penketuko.
Kalista
Privalumai: Kalista nėra tokia žinoma, kaip kiti Jupiterio palydovai, kaip, pavyzdžiui, Europa. Tačiau ji veikiausiai labiausiai tiktų žmonėms gyventi. Savo dydžiu ši planeta panaši į Merkurijų. Kalista yra toliausiai nuo Jupiterio nutolęs vienas iš keturių jo palydovų, o tai reiškia, kad jį dujų milžino radiacija veikia mažiausiai.
Kalistos paviršius yra ledinis su daugybe smūginių kraterių. Manoma, kad po maždaug 200 km storio ledo pluta gali būti net iki 10 km gylio sūrus vandenynas, dar giliau – uolienų ir ledo mišinys. Kalista silpną magnetinį lauką ir retą anglies dioksido atmosferą.
Trūkumai: Kalista nėra taip toli nutolusi nuo Žemės kaip Titanas. Tačiau kelionė iš Žemės vis tiek truktų kelerius metus. Kalistos atmosfera yra plona. Nors radiacijos lygis nėra toks didelis, kai kitų Jupiterio palydovų, čia ji vis tiek yra didesnė nei kitose potencialiose Žemės alternatyvose.
