Pastarąjį šimtmetį, pradedant George’o Melieso „Kelione į mėnulį“ ir baigiant Stepheno Spielbergo „Ateivis“ bei „Artimų trečiojo laipsnio kontaktų“ ir šios vasaros hitu – „Nepriklausomybės dienos“ tęsiniu, žiniasklaida, o kartu ir visuomenė svarsto, kas gi nutiktų, jei žmonijai visgi tektų susidurti su nežemiškomis gyvybės formomis.
Carlo Sagano knygoje „Kontaktas“ ir Jodie Foster sukurtame filme tuo pačiu pavadinimu pateikiamas vienas galimas tokiu atveju įvykių scenarijus.
Nežemiškų gyvybės formų paieškos žvalgybos (angl. k. Search for Extraterrestrial Intelligence) mokslininkas (vaidmenį atlieka Benas Fosteris) nustato signalą, kuris yra siunčiamas iš penktosios pagal ryškumą Žemėje matomos Vegos žvaigždės. Net jei filme „Kontaktas“ pateikiama susidūrimo su ateiviais versija atrodo įtikinamesnė nei S. Spielbergo filme „Ateivis“ perteiktas scenarijus, vis dėlto pasigilinti verta į įvairius variantus.
Ekspertai įsitikinę, kad tikimybė sulaukti žinutės radijo bangomis, kuri būtų sudaryta iš paprastųjų skaičių, ar susidurti su protinga nežemiška gyvybės forma artimojoje ateityje mažai tikėtina, rašo smithsonianmag.com.
Tiesa, tikimybė gali didėti dėl nenutrūkstamo progreso technologijų ir finansų srityje. Balandžio mėnesį Niujorke vykusioje spaudos konferencijoje rusų milijardierius ir vienas iš Proveržio apdovanojimų (anglų k. Breakthrough Prize) steigėjų Jurijus Milneris kartu su žinomumą pelniusiu fiziku Stephenu Hawkingu pristatė „Breakthrough Starshot“ projektą – 20 metų trukmės kelionę į Kentauro alfos žvaigždžių sistemą.
Jei planetų egzistavimo faktas Kentauro alfoje būtų patvirtintas, „Breakthrough Starshot“ projektas suteiktų galimybę gauti pačių tiksliausių duomenų iš egzoplanetos atmosferos, kokių tik buvo galima tikėtis šiame šimtmetyje. Šio projekto įgyvendinimui J. Milneris ketina skirti 100 mln. JAV dolerių (beveik 88 mln. eurų), o vienas iš šio projekto valdybos narių – feisbuko įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckenbergas.
NASA vykdytos Keplerio misijos tikslas – aptikti Žemės pavidalo planetų, tinkamų vystytis gyvybei, kur yra skysto pavidalo vandens.
Iki šios dienos panaudojant Keplerio teleskopą pavyko patvirtinti 2337 egzoplanetų egzistavimą, iš kurių 1284 pripažintos naujomis atrastomis planetomis.
NASA parengtame pranešime spaudai vyriausioji mokslininkė Ellen Stofan teigia, kad ši misija leido padvigubinti aptiktų planetų skaičių ir suteikė viltį, kad kur nors, šalia kurios nors žvaigždės galiausiai aptiksime kitą Žemę.
Kas gi nutiks, jei būtų aptikta nežemiška gyvybė? „Allen Institute for Brain Science“ vyriausiasis mokslo darbuotojas Christofas Kochas mano, kad daugelį žinia apie protingas nežemiškas gyvybės formas labai nudžiugintų.
„Daliai tai taptų galimybe išpildyti svajonę ir užmegzti kontaktą ir leistų pasijausti iš tikrųjų ypatingai. Vis dėlto kitiems tai sukeltų abejonių. Dažnas net nedaro prielaidos, kad nežemiška būtybė gali būti geranoriška“, – teigė Ch. Kochas.
„Jei atsigręžtume į mūsų pasaulio istoriją, pamatytume, kad silpnesnes civilizacijas dažnai sunaikindavo pažangesnės. Ar mūsų lauktų toks pat likimas, jei susidurtume su pažangesne ateivių civilizacija?“ – samprotavo jis. Būtent dėl šios priežasties S. Hawkingas rekomenduoja susilaikyti nuo į kosminę erdvę siunčiamų žinučių.
Gyvenimą Ch. Kochas paskyrė sąmonės apibrėžimo paieškoms, ar tai būtų internetas, robotai, gyvūnai ar kokia kita forma. Kadangi mažai tikėtina, kad pirmasis mūsų kontaktas būtų su kitoje planetoje gyvenančiais žmonėmis, svarbu suprasti, kas gi vis dėlto yra ta sąmonė, kad turėtume daugiau galimybių suprasti atradimus, su kuriais susidursime tyrinėdami kosminę erdvę.
„Pirmuoju atradimu turbūt taptų bakterija, kuri galbūt nudžiugintų dalį mokslininkų, bet tikrai ne visuomenę. Pagal kitą scenarijų galimas radijo signalas, kurio kilmė būtų neaiški. Ar tai – tikslingai mums siųstas signalas, ar atsitiktinis triukšmas, kurį galima moksliškai paaiškinti? Paprastųjų skaičių signalo tikrai nelaukiu sulaikęs kvėpavimą“, – samprotavo mokslininkas.
NASA astrobiologijos programai vadovaujanti mokslininkė Mary A. Voyek, tapusi gyvybės paieškoms egzoplanetose skirtos programos „Nexus for Exoplanet System Science“ iniciatore, teigia, kad šiuo metu mokslininkai tiria atšiauriausias Žemėje egzistuojančias sąlygas tam, kad geriau suprastų, kokiomis aplinkybėmis gyvybė gali egzistuoti kosminėje erdvėje.
„Jei nustatysime, kodėl Žemė yra gyvenama planeta, tai mums padės ieškant gyvybei palankių sąlygų kosmose“, – nebejojo ji. M. A. Voyek atkreipė dėmesį, kad NASA pripažįsta nežemiškos gyvybės atradimo reikšmingumą ir už mokslo pasaulio ribų. „Siekdami geriau suprasti socialines potekstes, turime kalbėtis su sociologijos, humanitarinių mokslų ir teologijos specialistais“, – patikino mokslininkė.
„Kai skaitau paskaitas apie savo darbą, dauguma teigia, kad juos nudžiugintų nežemiškos gyvybės atradimas, – tikino M. A. Voyek. – Tai nėra nauja, dar senovės graikai ketvirtame amžiuje prieš Kristų rašė apie tai. Štai šiuos Demokrito žodžius aš mėgstu cituoti: „Manyti, kad Žemė yra vienintelis gyvenamas pasaulis visoje visatoje, taip pat absurdiška kaip ir tikėti, kad visame užsėtame lauke išaugs vos vienas grūdas.“
„Messaging Extraterrestrial Intelligence“ vadovas Douglasas Vakochas didžiąją savo karjeros dalį skyrė tyrimams, skirtiems išsiaiškinti, koks gi galėtų būti pirmas kontaktas su nežemiškos gyvybės formomis ir kaip mes tokį kontaktą netgi galėtume inicijuoti patys siųsdami žinutes.
Jo teigimu, dauguma žemės gyventojų tiki, kad kosmose protingos gyvybės formos yra plačiai paplitusios. Vis dėlto jis linkęs sutikti, kad atradimas, panašus į radijo bangomis perduotą signalą, būtų įvertintas prieštaringai, o laikui bėgant susidomėjimas dingtų.
„Galime trukti dešimtmečius, o gal net ir šimtmečius, kol sulauktume atsakymo į išsiųstą signalą. Žmonėms, įpratusiems bendrauti čia ir dabar, tai gali pasirodyti netinkama“, – teigė D. Vakochas.
Kiti mokslininkai prognozuoja kur kas dramatiškesnes patirtis.
Filosofijos ir kognityvinių mokslų profesorė iš Konektikuto universiteto Susan Schneider neabejoja, kad jei mums vis dėlto pavyktų aptikti protingą gyvybės formą, labiausiai tikėtina, kad tai būtų itin protingas dirbtinis intelektas.
„Daliai žmonių tai pripažinti yra labai sunku. Mintis apie galimybę atrasti civilizaciją, kuri nėra biologinė, mums atrodo baugi. Vis dėlto S. Schneider optimistiškai žvelgia į ateitį ir tikina neabejojanti, kad Žemės gyventojams patiks geranoriška protinga gyvybės formą, kuri bus atrasta. „Žmonėms patinka nežinomi dalykai, o naujos civilizacijos atradimas gali reikšti daug potencialios naudos. Galbūt pažengusi civilizacija su mumis pasidalins žiniomis“, – samprotavo mokslininkė.
Katalikų bažnyčia nuo Galilėjaus laikų nuėjo ilgą kelią. Popiežius Pranciškus pelnė žiniasklaidos dėmesį pareikšdamas, kad pakrikštytų marsiečius. Nors daug kam jo pasisakymai gali pasirodyti netikėti, Vatikanas jau daug metų teigiamai atsiliepia apie ateivius. Tėvas Jose Gabrielis Funesas, kuris yra ne tik kunigas, bet dar ir astronomas, vertina ateivius kaip brolius ir teigia, kad bažnyčiai nekelia jokių problemų protingų gyvybės formų egzistavimo kosmose idėja. Jėzuitas brolis Guy Consolmagno – pirmasis dvasininkas, laimėjęs Carlo Sagano medalį ir šiuo metu einantis Vatikano observatorijos fondo prezidento pareigas. 2014 m. leidinyje „Christian Post“ publikuotame tekste G. Consolmagno teigia, kad visuomenė nebus pernelyg nustebusi, kai galiausiai kitose planetose bus aptikta gyvybė, ir reaguos lygiai taip pat, kaip ir XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kai pasklido žinios apie labai toli esančias kitas planeta.
Panašaus požiūrio laikosi ir ortodoksai žydai. „Žydai tiki kitokiomis gyvybės formomis. Visada pripildyta begaliniu jų skaičiumi. Tiesa, jos nėra fizinės, tai labiau angelai, dvasinės sąmoningos būtybės, kurias mums sunku įsivaizduoti. Talmude teigiama, kad vieno angelo protas tris kartus viršija visos Žemės gyventojų protą. Taigi mums nekelia nuostabos, kad didžiojoje visatoje nesame vieni“, – elektroniniu paštu į klausimą apie ateivius atsakė rabinas Ben Tzionas Krasnianskis iš „Chabad of the Upper East Side“ Manhtane.
D. Vakoshas savo ruožtu patarė žmonėms nepamiršti, kad šiuo metu esame tik didžiojo tyrinėjimų kelio pradžioje. „Tik pradėjome paieškas, vos kelis šimtmečius esame technologiškai pažangi visuomenė. Mūsų visatoje tai labai trumpas laikotarpis“, – neabejojo jis.