„Magic Leap“ – keistoka kompanija. Ji vadinama slapčiausiu virtualiosios (papildytosios arba sumaišytosios) realybės technologijų startuoliu, nes apie jį beveik niekas beveik nieko nežino. Težinoma, kad, nepaisant iki šiol nepristatytos savo produkto beta versijos (ir netgi nepateikia terminų), į ją investuoja žinomiausi technologijų investuotojai – „Google“, Andreessen Horowitz, Kleiner Perkins ir kiti. 
„Magic Leap“ – keistoka kompanija. Ji vadinama slapčiausiu virtualiosios (papildytosios arba sumaišytosios) realybės technologijų startuoliu, nes apie jį beveik niekas beveik nieko nežino. Težinoma, kad, nepaisant iki šiol nepristatytos savo produkto beta versijos (ir netgi nepateikia terminų), į ją investuoja žinomiausi technologijų investuotojai – „Google“, Andreessen Horowitz, Kleiner Perkins ir kiti. Floridoje įsikūrusi „Magic Leap“ šių metų pradžioje finansavimui iš karto pritraukė 793,5 mln. dolerių, o iš viso į kompaniją jau investuota 1,4 mlrd. dolerių. Vienas iš „Wired“ įkūrėjų, anksčiau buvęs leidinio vykdančiuoju redaktoriumi, o dabar – Vyriausiuoju Maveriku, Kevinas Kelly'is susitiko su „Magic Leap“ įkūrėju, stengdamasis nušviesti slaptus jo kūrinius.
Nevadinkite to lęšiu: Magic Leap įkūrėjas Rony Abovitz rodo savo kompanijos paslaptingąjį fotoninį šviesos lauko lustą
Kaip konkrečiai atrodys ar veiks produktas, gigantiškame „Wired“ straipsnyje, kaip ir anksčiau, nepranešama, tačiau suteikiamas šioks toks supratimas, ko galima tikėtis. Pavyzdžiui, slapčiausias VR-startuolis rengia nuosavą „Microsoft HoloLens“, versiją, kuri, beje, skirsis nuo konkurentų, nes „Magic Leap“ įkūrėjas Rony Abovitz pasuko nuo kitų pasirinkto kelio. Turėdamas darbo su biotechnologijomis patirties (pirmoji jo kompanija kūrė robotus chirurginėms operacijoms), jis nusprendė, kad sumaišytoji realybė (būtent šį terminą – „mixed reality“ – mieliau naudoja „Magic Leap“) turi naudoti ne tik laidus ir jutiklius, bet ir žmogaus biologiją. Abovitzui dirbtinė realybė – simbiotinė technologija, iš dalies mašina, iš dalies kūnas, nes ši realybė „įsilaužia į smegenis dešimtimis būdų“ ir panaudoja ne tik regą, bet ir kitas jusles. Žmogus su VR-akiniais ar šalmu turi galėti pasisukti, eiti nekliudomas bet kuria kryptimi ir jausti, ką daro.
Siekdamas įgyvendinti šią mintį, Abovitzas savo prietaise nutarė savo prietaisą ne tik išvaduoti nuo laidų (užkliuvus už laido, realybė įsibrauna į virtualų pasaulį ir iliuzija dingsta),bet ir regėjimą apgaudinėti teisingai: jeigu turite išvysti skraidantį banginį už 50 metrų, jūsų žvilgsnis ir turi būti nukreiptas į būtent už 50 metrų esantį tašką, o ne išmaniojo telefono ekraną po nosimi.
Kaip konkrečiai „Magic Leap“ planuoja tai atlikti, tebėra paslaptis, tačiau sprendžiant pagal vieną kompanijos patentą, jos produktas gali sukurti kažkokią optinių gijų projekciją, simuliuojančią šviesos patekimą į žmogaus akį ir padeda susifokusuoti į artimus arba tolimus objektus. Kelly, bandęs technologiją, virtualų vaizdą apibūdina kaip „ypatingai tikrovišką“, daug tikslesnę už kitų kūrėjų siūlomą. Vaizdo įraše, kuriame demonstruojama, ką išvys naudotojas, „Magic Leap“ įkėlė į „YouTube“ kartu su straipsnio pasirodymu.
Verta paminėti, kad „Wired“ straipsnis įdomus ne tik pasakojimu apie tai, ką veikia vienas iš įdomiausių virtualiosios realybės startuolių, tačiau ir prognozėmis, kurias daro Kelly'is, garsus žurnalistas ir kelių knygų apie technologijas autorius. Jo nuomone, virtualioji sfera jau pakankamai reali, kad vertintume ją rimtai. Šioje srityje darbuojasi 230 kompanijų, kasdien samdančių inžinierius, ir bendromis pastangomis jie pakeis mums pažįstamą pasaulį. Štai pagrindinės Kelly'io prognozės.
- Pasaulis be ekranų. Vienas iš Abovitzo startuolio tikslų – visiškai atsikratyti ekranų. Po metų kompanijoje planuojama dirbti ne kompiuterių monitoriuose, o virtualiuose ekranuose, kuriuos papildytosios realybės akiniais galima „pakabinti“ bet kurioje tikro pasaulio vietoje. Verta į šį tikslą pažvelgti plačiau: ši technologija potencialiai galėtų užmarštin pasiųsti visus mus supančius ekranus, – kompiuterių, išmaniųjų telefonų, televizorių. „Apple“, „Samsung“ ir kitiems metas sunerimti – tai gryniausia revoliucinė inovacija, kaip iš vadovėlio.
- Nauja interneto rūšis. Dabartinis internetas – informacijos tinklas. Milijonai elektroninių laiškų per sekundę, 60 trilijonų interneto svetainių, 4 zetabaitai duomenų ir taip toliau.Tačiau dabar minėtosios 230 kompanijų kuria įspūdžių ir patirties internetą. Virtualiojoje realybėje pabuvoję žmonės prisimena ne tai, ką jie matė, o tai, kas jais nutiko. Pasak „Wired“, patirtis – nauja valiuta ir nauja platforma, ne daugiau ir ne mažiau. Pabuvoti ant veikiančio ugnikalnio krašto, žygiuoti su Irano revoliucionieriais, pasikeisti lytų, išvysti, kaip plaka tavo paties širdis, ar pabūti omaru – visa tai patirtis, ir būtent iš jų susidės ateities internetas.
- Virtualioji realybė siūlo naują dimensiją kino pramonei. Anot režisieriaus Peterio Jacksono, dalyvaujančio „Magic Leap“ konsultacinėje taryboje, sumaišytoji realybė nebus 3D filmų išplėtimas ar papildymas. „Tai visai kas kita, – tvirtina Jacksonas. – Jei galite sukurti konkrečių objektų iliuziją bet kurioje supančios erdvės vietoje, sukuriate naujas galimybes pramogų sferoje“. Be to, režisieriaus nuomone, sumaišytoji realybė bus perspektyvesnė už grynai virtualią, nes joje stipresnė „tikrumo“ iliuzija. Prognozė: „Po 10 metų sumaišytosios realybės technologijos, panašios į kuriamas „Magic Leap“, bus naudojamos taip pat dažnai, kaip išmanieji telefonai, jei ne dažniau“.
- Teks iš naujo išrasti internetinių žaidimų taisykles. Tyrėjai išsiaiškino, kad žaidimo virtualiojoje realybėje emocinis krūvis toks intensyvus, kad žmonėms reikia poilsio jau maždaug po valandos. Be to, virtualiame pasaulyje teks mažinti smurto lygį – įprastinės pirmo asmens šaudyklės su žmogžudystėmis ir tyškančiais kraujais pernelyg slegia.
- Virtualioji realybė taps nauja socialine aplinka. Ji bus didesnė už dabartines socialines medijas, prognozuoja „Wired“, nes bendravimo su kitais žmonėmis įspūdžiai toje realybėje ryškesni už bet kokius skrydžius su paukščiais ar žaidimus, – bent jau tokiais įspūdžiais dalinasi žurnalistas.
- > Virtualioji realybė – žmogaus sekimo svajonė. Viskas, ką darome, dėvėdami virtualiosios realybės šalmą ar akinius, standartiškai sekama ir įrašoma, nes kuo nuodugniau programa įsimins kiekvieną aspektą: kaip elgiamės, ką liečiame, kur einame ar skrendame, kokia tuo metu būna nuotaika, – tuo geresnis bus kitas naudotojo gautas potyris. Tačiau visiškai akivaizdu, kad toks informacijos masyvas apie mus, mūsų elgesį ir interesus viliojamas kąsneli prekių gamintojams ir paslaugų teikėjams. Kol kas virtualiosios realybės technologijų kūrėjams labiau rūpi technologijų sukūrimas ir tobulinimas, tačiau klausimas apie surinktų duomenų komercializavimo galimybes iškils neišvengiamai – ir greitai.
