2013 metų rugsėjį viena Didžiosios Britanijos mokslininkų komanda pareiškė, kad ląstelės fragmentas, kuris buvo rastas per baliono skrydį į aukštutinę atmosferą, gali būti gyvybės iš kosmoso įrodymas. 
Kiek tik įmanoma prisiminti, žmonės visuomet svarstė, ar mes Visatoje nesame vieni.
2013 metų rugsėjį viena Didžiosios Britanijos mokslininkų komanda pareiškė, kad ląstelės fragmentas, kuris buvo rastas per baliono skrydį į aukštutinę atmosferą, gali būti gyvybės iš kosmoso įrodymas. Nors atskiri asmenys ir sąmokslo teorijų kūrėjai nuolat pateikia naujų ateivių apsilankymo Žemėje faktų, nežemiškos gyvybės įrodymų tvirtina turintys ir mokslininkai. Svetainė space.com pateikia penkis garsiausius mokslinius įrodymus, kad Visatoje gali egzistuoti nežemiška gyvybė.
Mikrobai meteorituose
NASA mokslininkas Richardas Hooveris 2011 metų kovo 4 dieną paskelbė studiją, kurioje tvirtino, kad anglies turinčiuose meteorituose iš kosmoso aptiko cianobakterijų fosilijų. R. Hooveris meteoritų riekes tyrinėjo per skenuojančius elektronų mikroskopus ir įžvelgė plaušelius bei struktūras, kurios, jo teigimu, priminė miniatiūrinius vienaląsčius dumblius. Kai kurių mokslininkų reakcija į tokį atradimą buvo skeptiška – iš dalies dėl to, kad studija buvo paskelbta abejotinos reputacijos žurnale „Journal of Cosmology“. Kiti mokslininkai tvirtino, kad tyrimas buvo kruopštus, bet kol kas anksti teigti, kad tokioms išvadoms pakanka įrodymų.
Zondų „Viking“ rezultatai
1976 metais ant Marso paviršiaus nusileido du NASA tyrimų aparatai „Viking“. Šie zondai atliko virtinę biologinių eksperimentų ir paėmė Marso žemės mėginių tyrimams dėl organinių junginių – statybinių gyvybės plytų – ir biologinių pėdsakų, kurie galėtų liudyti mikroorganizmų egzistavimą. Zondai rado mažai organikos įrodymų, tačiau žymėtojo šalinimo (angl. labeled release) eksperimentas Marso paviršiaus mėginiuose padėjo aptikti reaktyviąją medžiagą, kuri gamino padidintą anglies dioksido kiekį.
Inžinierius Gilbertas Levinas, sugalvojęs šį eksperimentą, padarė išvadą, kad tokią veiklą skatino gyvi mikroorganizmai, tūnantys Marso žemėje. Tačiau mokslinė bendruomenė ne itin palankiai sutiko tokią interpretaciją. Vienas pastarojo laikmečio tyrimas taip pat suabejojo neigiamais „Viking“ rezultatais ieškant oraninių junginių. 2010 metų gruodį „Journal of Geophysical Research“ pasirodžiusiame straipsnyje buvo tvirtinama, kad šie junginiai egzistavo Marse – tiesiog juos sunaikino kitos cheminės medžiagos, kol „Viking“ galėjo juos aptikti.
Arthuro C. Clarke`o krūmynai
Marse Mokslinės fantastikos rašytojas, seras Arthuras C. Clarke`as, išgarsėjęs romanu „2001: A Space Odyssey“ („2001-ieji: kosminė odisėja“), 2001 metais užkariavo žiniasklaidos antraštes, kai pareiškė, kad neseniai gautose NASA zondo „Mars Global Surveyor“ nuotraukose matyti Marse augančių medžių ir krūmų įrodymai. Dauguma mokslininkų pašaipiai reagavo į tokį pareiškimą, tačiau rašytojas tvirtai laikėsi savo pozicijos. „Kalbu rimtai, kai sakau, kad galėjau tikrai gerai apžiūrėti tas naujas Marso nuotraukas, – tuo metu tikino A. C. Clarke`as. – Su kiekvienu metų laiku jose tikrai kažkas juda ir kinta. Tai užuomina bent jau apie augaliją“. A. C. Clarke`as mirė 2008 metais Šri Lankoje.
Marso kanalai
Mintį, kad Marsą vagojo sudėtingas kanalų tinklas, pirmą kartą dar 1877 metais iškėlė italų astronomas Giovanni Schiaparelli, o vėliau išpopuliarino astronomas Percivalis Lowellas. P. Lowellas pagal stebėjimus iš savo observatorijos Flagštafo mieste Arizonos valstijoje buvo parengęs išsamius tariamų kanalų piešinius. Iki pat XX amžiaus pradžios ši idėja buvo gana plačiai pripažįstama. Tačiau vėliau, kai patobulėjo astronominių stebėjimų aparatai, didesnės raiškos vaizdai atskleidė, kad šie „kanalai“ tebuvo optinės iliuzijos ir geologiniai dariniai.
Allano Hillso meteoritas
Kai 1996 metais mokslininkai paskelbė viename meteorite iš Marso aptikę fosilizuotų mikrobinės gyvybės įrodymų, tai buvo didžiulis įvykis. JAV prezidentas Billas Clintonas dėl šio atradimo, simbolizavusio, kad mes Visatoje nesame vieni, netgi pasakė nacionalinę kalbą. Tolesni meteorito, pavadinimu „Allan Hills 84001“ (ALH 84001), tyrinėjimai pradėjo kelti kontroversiją, nes vis daugiau ekspertų pradėjo manyti, kad šios fosilijos galėjo susidaryti ne dėl gyvybinių procesų. Šie įrodymai vis dar yra ginčijami ir ši uoliena iš kosmoso tebelieka mokslinių tyrinėjimu objektu.
