Šiandien brūkšniniai kodai mus lydi kiekviename žingsnyje, tiek paslaugų, tiek prekybos srityje, tačiau šis revoliucingas išradimas mus pasiekė ne taip ir seniai – pirmieji brūkšniniai kodai buvo sukurti praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje.
Iš pradžių brūkšniniai kodai naudoti tik greito apyvartumo prekėms ženklinti, tačiau sparčiai veržiasi ir į kitas sritis. Šiuo metu brūkšniniai kodai ir jais pagrįsti sprendimai naudojami daugiau nei 20-yje pramonės sričių – nuo prekybos iki sveikatos apsaugos.
Pastaraisiais metais vis garsiau imta kalbėti apie tikrąsias brūkšninio kodo skaičių reikšmes. Diskusijos kilo dar 2008 metais, kai Jungtinės Karalystės socialiniuose tinkluose paplito neva sąmokslo teoriją atskleidžiantis pasakojimas, kuriame bandyta detaliai paaiškinti visas brūkšniniuose koduose užkoduotas reikšmes.
Didžiausias dėmesys teko iš Azijos valstybių atkeliavusių prekių kodams – pajutę, kad pirkėjai vengia užrašu „Made in China“ (liet. „Pagaminta Kinijoje“) pažymėtų produktų, gamintojai esą pradėjo slėpti kilmę po brūkšninio kodo pirmaisiais skaitmenimis.
Kodo skaitmenys – ką jie reiškia?
„Jokia reikšminė informacija prekių brūkšniniuose koduose paprastai nėra koduojama“, – mitus paneigia brūkšninio kodavimo sistemą ir kitus standartus Lietuvoje administruojančios organizacijos „GS1 Lithuania“ vadovė Giedrė Ražinskienė. Pasak jos, brūkšniai ir skaičiai tiesiogiai nereiškia nieko, tai – pasaulinio GS1 bendrovės prefikso pagrindu sukurtas GTIN (angl. Global Trade Item Number) – identifikatorius, pateiktas brūkšniniu formatu. Šis identifikatorius yra raktas, padedantis automatiniu būdu pasiekti informaciją apie produktą, esančią duomenų bazėse.
„Galima išskirti tris brūkšniniame kode užkoduoto identifikatoriaus dalis: tai pasaulinis kompanijos prefiksas (GS1 narės organizacijos prefiksas ir gamintojo/platintojo identifikacija duomenų bazėje), dalis, identifikuojanti patį produktą, ir kontrolinis, paskutinis skaitmuo, išskaičiuojamas pagal specialų algoritmą. GS1 pasauliniai kompanijų prefiksai, priklausomai nuo šalies, ar net atskiros GS1 organizacijos nustatytos tvarkos, gali būti nuo 5 iki 10 skaitmenų ilgio“, – technines detales trumpai dėsto G.Ražinskienė.
Skaitmenys 477 nėra lietuviškos kilmės įrodymas
Klysta manantieji, kad skaičius 477 nurodo lietuvišką produkto kilmę. Iš tiesų pirmieji trys arba du kodo skaičiai tiesiogiai nurodo GS1 narę organizaciją, kurioje buvo išduotas pasaulinis sistemos naudotojo prefiksas. Kalbant paprasčiau – šie skaičiai reiškia, kad brūkšninis kodas yra tik užregistruotas tam tikroje šalyje ir tai nebūtinai sutampa su produkto kilme.
O ar dažnai gamintojai kodo registracijai pasirenka kitą šalį? „GS1 narės organizacijos tarpusavyje nekonkuruoja, tad įmonė ar fizinis asmuo gali pasirinkti bet kurią iš narių organizacijų 112-oje pasaulio šalių. Viskas priklauso nuo to, ar sąlygos palankios ir priimtinos gamintojui“, – paaiškina „GS1 Lithuania“ vadovė.
Vis dėlto, tam tikri apribojimai išlieka: už prekių numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais atsako prekės ženklo savininkas arba jo įgaliotas atstovas tos šalies teritorijoje. Bet kas, sugalvojęs ženklinti svetimą produktą, to padaryti paprasčiausiai neturi teisės.
Produkto kilmės brūkšniniu kodu suklastoti neįmanoma
O galbūt gamintojai tyčia registruoja kodus savo produktams svetimoje šalyje, taip norėdami suklaidinti pirkėjus? Šias prielaidas „GS1 Lithuania“ vadovė iš karto atmeta.
„Produkto kilmės neįmanoma suklastoti užregistravus jam kodą kitoje šalyje – informacijos pateikimą reglamentuoja eilė teisės aktų ir reikalavimų, kurių priežiūrą atidžiai atlieka įvairios atitinkamos reguliuojančios institucijos“, – užtikrina G. Ražinskienė.
Prekės gamintojas gali identiškas prekes gaminti įvairiose pasaulio vietose – kilmės šalis nėra produkto aprašo, susiejamo su konkrečiu kodu, privaloma informacija. Tačiau identiška prekė turės tik jai priklausantį identišką brūkšninį kodą nepriklausomai nuo to, kur buvo pagaminta.
Kalbant apie situaciją kaimyninėse šalyse, pirkėjams vertėtų įsiminti šiuos skaičius: Latvija – 475, Estija – 474, Lenkija – 590, Rusija – 46, Baltarusija – 481. Tai – šiose šalyse išduodamų brūkšninių kodų pirmieji skaitmenys.
Etiketės skaityti būtina
Brūkšninio kodavimo sistema, sukėlusi tikrą revoliuciją objektų identifikavimo, nuskaitymo ir duomenų mainų procesuose, plečiasi ir žengia į naujas sritis. Jau dabar neapsiribojama vien brūkšniniais kodais, skirtais ženklinti produktus. Naudojamos ir produkto atsekamumo sistemos, atsiranda galimybė sekti visą produkto kelią – nuo, pavyzdžiui, ūkio, kuriame buvo užaugintos žaliavos produktui gaminti, iki pat prekybos centro kasos.
O kokie patarimai palengvintų šiandieninio pirkėjo kasdienybę? Tam, kad lengvai neapsigautume ir neįsigytume „katės maiše“, G. Ražinskienė pataria visuomet atidžiai skaityti produktų etiketes. Anot jos, prekės kilmės informacija nustatyta tvarka paprastai pateikiama tekstine išraiška ant produkto pakuotės, tad ja visuomet ir reikėtų vadovautis.